Rūšiavimas ir perdirbimas Lietuvoje


Įvadas. Buitinių atliekų tvarkymo ir perdirbimo svarba. Atliekų rūšiavimas. Sąvartynai. Atliekų rūšiavimo schema. Perdirbimas. P. Pakuočių mažinimas. Pakartotinis panaudojimas. Perdirbimas/kompostavimas. UAB „Fortum klaipėda“. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Tarp svarbiausių globalių dabarties problemų šalia klimato atšilimo keliamų rūpesčių pasauliui tenka spręsti buitinių atliekų surinkimo bei perdirbimo problemą. Tai susiję su jų rinkimu, rūšiavimu, transportavimu ir naudingu panaudojimu. Šiais klausimais ir problemomis rašoma mokslinėje ir populiarioje spaudoje, interneto tinklalapiuose, visuomenės informavimo priemonės plačiai apie tai informuoja visuomenę. Kalbama apie buitinių atliekų tvarkymo būtinumą, svarbą bei panaudojimo galimybes, aptariami kylantys sunkumai. Iki XX amžiaus didžioji buitinių atliekų dalis buvo organinės medžiagos, kurios greitai suirdavo. Tačiau dabar per metus planetos gyventojas vidutiniškai sukaupia 350 kg, o iš viso planetoje per metus susikaupia apie 2,1 trilijonų tonų įvairių buitinių atliekų. Iš jų apie 40 % sudaro plastikiniai buteliai, įvairūs paketai, pakavimo plėvelė. Šie gaminiai normaliomis sąlygomis beveik nesuyra, deginami išskiria nuodingas dujas, jų perdirbimas yra sudėtingas ir neekologiškas. Patekusių į sąvartynus buitinių atliekų irimo laikas labai skiriasi. Popieriui suirti reikia 2, konservų dėžutei - 90, plastiko pakuotei - 200, o stiklo gaminiams - 1000 metų (Tichockaja, 2007).

Atliekų kiekis didėja ir Lietuvoje. Per metus Lietuvoje jų susikaupia apie milijoną tonų. Vienam gyventojui per metus vidutiniškai tenka 401 kg atliekų. Didžioji jų dalis - apie 85 % - nepanaudojama, išvežama į sąvartynus, todėl buitinių atliekų kiekis sąvartynuose sparčiai didėja. Vis dėlto didelė jų dalis tinka perdirbti ir yra alternatyvus žaliavų bei energijos šaltinis. Iš jų gaminti naujus produktus yra paprasčiau ir pigiau, mažiau teršiama aplinka.

Atliekų tvarkymo ir panaudojimo sistemoje ypač svarbus aktyvus gyventojų dalyvavimas. Juk viena svarbiausių grandžių - buitinių atliekų rinkimas ir rūšiavimas, kurį geriausia atlikti jų susidarymo vietoje, t. y. namuose. Norint sėkmingai tai atlikti būtinas geranoriškas visuomenės dalyvavimas ir reikiama infrastruktūra. Lietuvoje atliekų tvarkymo sistema neturi senų tradicijų. Ji dar tik kuriama, o sėkmė daug priklausys nuo aktyvaus ir geranoriško visuomenės dalyvavimo šiame svarbiame ir atsakingame darbe.

Stiklas. Į stiklui skirtus konteinerius reikia mesti: butelius, stiklainius, stiklo duženas.

Popierius. Į popieriui skirtus konteinerius reikia mesti: laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius, popierių, kartoną

Plastikas. Į plastmasei skirtus konteinerius reikia mesti: plastikinius butelius, indus nuo padažų, aliejaus, šampūno, įvairią plastiko pakuotę.

Buitinių atliekų rinkimas, rūšiavimas, perdirbimas - viena svarbiausių globalių dabarties problemų. Jos sprendimas užtikrins ne tik švarią ir saugią gamtinę aplinką, bet ir duos didelę ekonominę naudą. 2. Pradinė šios problemos stadija - minimalus buitinių atliekų kiekis, toliau -jų kaupimas, rūšiavimas, paruošimas perdirbti. Šiame darbe aktyviai dalyvauti turėtų visi gyventojai.

  • Microsoft Word 269 KB
  • 2021 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2555 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ausrine
  • Rūšiavimas ir perdirbimas Lietuvoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Peržiūrėti darbą
Rūšiavimas ir perdirbimas Lietuvoje. (2021 m. Sausio 07 d.). https://www.mokslobaze.lt/rusiavimas-ir-perdirbimas-lietuvoje.html Peržiūrėta 2021 m. Balandžio 20 d. 00:39
Peržiūrėti darbą
×
40 mokytojų prisijungę laukia tavo klausimo