Rusijos – JAV užsienio politika


Ivadas. Rusijos užsienio politikos teoriniai aspektai. Rusijos politika. Rusijos vaidmuo. Jav užsienio politikos teoriniai aspektai. Prezidento vaidmuo JAV užsienio politikoje. Kongreso vaidmuo JAV užsienio politikoje. Politinių partijų vaidmuo JAV užsienio politikoje. Išvados. Literatūra.


Ši tema yra aktuali, nes Rusijos ir Jav užsienio politika yra svarbi tiek bendradarbiaujant tiek vykdant politikos nuostatas. Užsienio politikos tapatybė yra sudėtingas ir kintantis darinys, veikiamas vidinių (istorinės atminties, kultūrinių, politinių, ekonominių, socialinių) ir išorinių veiksnių (įvairių tarptautinių santykių veikėjų – valstybių, organizacijų, individų – sampratų ir užsienio politikos).

Formuojant Rusijos ir JAV užsienio politiką, Rusija aktyviai atsižvelgia į išorinius struktūrinius veiksnius, kuriais galima paaiškinti vykstantį balansavimą tarp atskirų idėjų. Tačiau laikantis požiūrio, kad ne vien struktūra apriboja veikėją, bet ir veikėjai daro įtaką struktūrai2, svarbu pažvelgti į Rusijos politikos vidinę aplinką (savotišką juodąją dėžę).

Politinis Rusijos režimo pobūdis yra vienas svarbiausių vidaus veiksnių, darančių įtaką Rusijos nacionalinės tapatybės ir į ją reaguojančios užsienio politikos formavimui. Atskiri autoriai apibrėžia V. Putino režimą kaip „rinkiminį autoritarizmą“. Jis rodo, kad valdžia visiškai kontroliuoja politinį procesą ir svarbiausias įtakos darymo priemones (nuo įtakos jėgos struktūrose iki žiniasklaidos). Tačiau valdžia (nebūdama „iš Dievo“) remiasi rinkimų procedūrų įvykdymu, tam tikru lygiu reaguoja į elitą bei visuomenę. Šis požiūris padeda paaiškinti režimo manevrus, tarp jų ir paramą atskiroms idėjinėms linijoms. (Umland, 2012).

Pirmaisiais veiksniais, kurie turėjo įtakos politikos ir istorijos santykiui pokomunistinėje Rusijoje, tapo Michailo Gorbačiovo glasnost (viešumo) kursas ir Sovietų Sąjungos žlugimas. Glasnost buvo sumanyta kaip būdas atnaujinti SSRS komunistų partiją, jos veiklą padaryti skaidresnę ir artimesnę liaudžiai. Tačiau to meto aplinkybėmis viešumas paskatino suabejoti sovietinės santvarkos institucijomis ir idėjomis, taip pat formuotis naujai politinei kultūrai, pagrįstai istorine tiesa. Ideologizuotos istorijos srityje egzistavę draudimai bei apribojimai buvo naikinami vos ne kiekvieną dieną. Daugiau nei pusė tekstų, spausdinamų savaitiniuose ar mėnesiniuose leidiniuose, nagrinėjo vadinamąsias istorijos „baltas dėmes“, o iš esmės – sovietinio režimo, ypač stalininio laikotarpio, nusikaltimus bei istorijos klastojimus apskritai. Kelias į istorinę tiesą tapo tiltu į moralinį apsivalymą. 1988 m. vasarą M. Gorbačiovas, siekdamas likti ištikimas viešumo politikai, buvo priverstas metams atšaukti visuotinį Sovietų Sąjungos istorijos egzaminą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Buvusias ideologizuotas istorine tiesas viešajame gyvenime ėmė užgožti nauji praeities vertinimai.

Lopata (2008) pabrėžia, kad „verta prisiminti ir chronologiškai panašų Prancūzijos atvejį“. Pasak autoriaus „po ilgų ir audringų akademinių diskusijų dėl Prancūzijos didžiosios revoliucijos priežasčių bei pobūdžio oficialusis Paryžius XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje nutarė laikinai išbraukti iš nacionalinio istorijos egzamino klausimus, skirtus šiai revoliucijai“. Istorija tuometinėje SSRS ir Prancūzijoje parodė stiprų ryšį tarp tiesos, galios ir jos panaudojimo pragmatinės prasmės. Principinis skirtumas buvo tas, kad viešosios diskusijos SSRS gyvavimo pabaigoje apie iš tikrųjų buvusią praeitį ėmė kvestionuoti egzistavusią istorijos aiškinimo paradigmą iš esmės. (Lopata, 2008).

  • Ekonomika Referatas
  • Microsoft Word 49 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2334 žodžiai)
  • Universitetas
  • Rima
  • Rusijos – JAV užsienio politika
    10 - 3 balsai (-ų)
Rusijos – JAV užsienio politika. (2016 m. Gruodžio 08 d.). https://www.mokslobaze.lt/rusijos-jav-uzsienio-politika.html Peržiūrėta 2018 m. Vasario 23 d. 02:10
×