Rusų palikimas Vilniuje


Šv. Dvasios cerkvė. Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvė. Lietuvos rusų dramos teatras. Švč. Trejybės bažnyčia ir Bazilijonų vienuolynas.


Lietuvos rusai yra antra pagal gausumą tautinė mažuma Lietuvoje, kuri pagal 2012 m. statistiką sudaro 5,3 % šalies gyventojų. Vilniuje jie sudaro 14 % miesto gyventojų. Šalyje pirmieji šios tautinės mažumos atstovai, tai yra pirkliai ir amatininkai, apsigyveno dar viduramžiais. Vėliau daugiau rusų ėmė keltis po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai Rusijos imperijai atiteko didžioji dalis Lietuvos. Po 1863m. sukilimo rusų imigracija dar labiau sustiprėjo. Dauguma to meto imigrantų sudarė valdininkai, kariškiai ir jų šeimos nariai. Pirmojo pasaulinio karo metu dalis rusų pasitraukė iš Lietuvos. Tačiau, susikūrus nepriklausomai Lietuvai su laikinąja sostine Kaune, į Vilnių ir Kauną grįžo nemažai tautinės mažumos atstovų, gimusių šiuose kraštuose. Taip pat atvyko ir daugiau emigrantrų iš Rusijos, bėgančių ir ieškančių prieglobsčio nuo bolševikinio teroro. Atvykėliai dažniausiai buvo išsilavinę, intelektualūs žmonės, kvalifikuoti specialistai, dėl to kultūrinis tarpukario Lietuvos rusų gyvenimas suaktyvėjo. Vėliau nauja rusų imigracijos banga prasidėjo sovietinės okupacijos metais – į LSSR buvo siųsti karininkai ir įvairių sričių specialistai. Didelė dalis čia atsiųstų žmonių išėję į pensiją pasilikdavo gyventi Lietuvoje dėl geresnių pragyvenimo sąlygų nei didžiojoje SSRS dalyje. 1959 m. rusų procentas šalyje buvo 8,5 %, 1979 m. – 8,9 %, 1989 m. – 9,4 %. Žlugus SSRS dalis rusų grįžo į Rusiją, todėl jų bendras procentas sumažėjo. Bet nors Lietuvos gyventojus visais laikais ne daugiau kaip 10% sudarė rusai, tačiau šios tautos atstovai vis tiek turėjo kultūrinę įtaką šiai šaliai. Buvo statomos cerkvės, sovietizacijos metu – didingi ir tvirti pastatai, kurie tarytum turėjo įrodyti, kad sovietų valdžia neįveikiama. Taip pat yra išlikusių statinių, susijusių su rusais intelektualais ir jų gyvenimu. Taigi, kviečiu Jus susipažinti su keliais objektais, kurie mena šios tautinės mažumos kultūrą ir istoriją.

Aušros vartų g. 5 numeriu pažymėtas didžiulis Lietuvos nacionalins Filharmonijos pastatas iš aplinkinių namų išsiskiria visai kitokiomis architektūros formomis. Lietuvos nacionalinė Filharmonija buvo įkurta 1940 m. ir šiandien yra didžiausia šalies koncertinė įstaiga. Filharmonija iš pat pradžių buvo vadinama „Rusų salė“, vėliau 18a.pab. pastatas buvo vadinamas „Miesto svečių namais“. 1899-1902m. iškilo keturių aukštų rūmai. Pirmasis aukštas buvo skirtas parduotuvėms, o viršutiniuose įsikūrė viešbutis „Grand Hotel“.

  • Microsoft Word 1677 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (2186 žodžiai)
  • Kolegija
  • Diana
  • Rusų palikimas Vilniuje
    10 - 3 balsai (-ų)
Rusų palikimas Vilniuje. (2018 m. Sausio 20 d.). https://www.mokslobaze.lt/rusu-palikimas-vilniuje.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 18 d. 02:14
×