Ryžių sudėties, savybių kitimo ir vertės analizė chemijos analizė


Įvadas. Ryžių cheminė sudėtis. Komponentų sudėties ir cheminių savybių analizė. Angliavandeniai. Baltymai. Riebalai. Vitaminai. Mineralinės medžiagos. Ryžių svarba. Naujausi moksliniai tyrimai. Išvados. Informacijos šaltiniai.


Angliavandeniai, karbohidratai arba sacharidai – polifunkciniai , kurie turi vieną funkcinę grupę arba ir daug -OH grupių. Angliavandeniai būtini gyviesiems organizmams. Organizmuose jie veikia kaip šaltinis, sudėtingesnių organinių junginių dalys (pvz., ), atraminės molekulės (pvz., ), atpažįstami komponentai (pvz., oligosacharidai veikia kaip ) ir kt.

Reakcija su felingo tirpalais. Imami anliavandenilio tirpalai į juos pilami felingo tirpalai ir gauti tirpalai yra šildomi , kad patikrinti ar kažkurie iš jų redukuojasi. Jei tirpalas keičia spalvą galima daryti išvadas, kad jis yra redukuojantis, bet jei spalva nepakinta tai jis – neredukuojantis.

Angliavandenių sąveika su koncentruotomis rūgštimis. Koncentruotų mineralinių rūgščių veikiami angliavandeniliai pamažu skyla, sudarydami įvairių produktų mišinį: fufuralą ir jo dariniųs, levulino ir skruzdžių rūgštis ir vadinamąsias humusinias medžiagas. Jos yra tamsiai rudos arba juodos spalvos, blogai tirpsta vandenyje ir darbo sąlygomis išsiskiria skysčio sluoksnių riboje. Ketozės rūgštys skaido greičiau, nei aldozės. Tai galimas būdas greitam fruktozės nuo gliukozės atskyrimui.

Majaro reakcijos – tai yra cheminės reakcijos tarp amino grupių ir redukuojančių cukrų. Kartais šios reakcijos pageidautinos (pvz. kepant duoną), kartais jos kenkia produktų kokybei. Nepageidautinas nefermentinio maisto produktų reakcijas galima lėtinti, reguliuojant jų drėgnumą, temperatūrą, pH, pašalinant iš produkto aktyvius junginius arba nuslopinant jų aktyvumą. Tam dažniausiai naudojami inhibitoriai.

globuliniai (globulinius baltymus sudaro kamuolinės makromolekulės – . Tokio tipo baltymų pavyzdžiu galėtų būti , , bei );

Viena svarbiausių maisto medžiagų, kurių yra visose žmogaus organizmo ląstelėse. Riebalai yra energijos šaltinis, dalyvauja šilumos reguliacijos procesuose, maistui suteikia juslinių savybių (skonį, kvapą, spalvą), lėtina virškinimą, todėl silpnina alkio jausmą. Jų 1g energinė vertė – 9,0 kcal. Su riebalais organizmas gauna ir riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K), be to, riebalai padeda geriau šiuos vitaminus įsisavinti. Rekomenduojamas suvartoti jų kiekis per dieną – apie 95g vyrams ir 75g moterims. Augaliniai riebalai turėtų sudaryti vieną trečdalį, o gyvuliniai – du trečdalius riebalinių produktų normos. Riebalų savybės ir vertė priklauso nuo juose esančių riebalų rūgščių.

Pagal struktūrą visi riebalai skirstomi į struktūrinius ir rezervinius. Rezerviniai riebalai organizme kaupiasi ar mažėja priklausomai nuo mitybos, organizmo išsivystimo, atliekamo darbo ir t.t. struktūrinių riebalų kiekis ir sudėtis nesikeičia nei badaujant, nei labai geria maitinantis.

  • Microsoft Word 46 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2275 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vladislav
  • Ryžių sudėties, savybių kitimo ir vertės analizė chemijos analizė
    10 - 1 balsai (-ų)
Ryžių sudėties, savybių kitimo ir vertės analizė chemijos analizė. (2017 m. Gegužės 10 d.). https://www.mokslobaze.lt/ryziu-sudeties-savybiu-kitimo-ir-vertes-analize-chemijos-analize.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 20 d. 05:11
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema