Salomėja Nėris eilėraščio “Žydi saulė” interpretacija

M. K.

Poetė s. Nėris kartais ištisas valandas prastovėdavo prie m. K. Čiurlionio paveikslų. Kai kurie genialaus dailininko kūriniai davė impulsą gimti naujiems eilėraščiams; vienuose jų poetė atkuria sudėtingo žmogaus vizijas ir subtilų vidinį gyvenimą, kituose, lyg galingos bangos pakylėta, užkliūva už vienos paveikslo detalės arba tik nuotaikos niuanso ir jį savaip interpretuoja.

Analizuojamas eilėraštis yra išspausdintas s. Nėries cikle iš m. K. Čiurlionio paveikslų . žydi saulė – pavadinimas įprasmina mintis apie grožį, gyvybę, šviesą ir kitokias malonias emocijas. Ar apie tai bus kalbama ir pačiame eilėraštyje?.

Jau pirmajame posme yra kontrastas ( žydi saulė raudonais žiedais?. / man vienam ji pražydės juodai ). Taigi nesvarbu, kad antraštė skelbė apie gėrį, suvokiame, jog kiekviename gėryje yra lašelis blogio, kiekviename blogyje – truputis gėrio. Tamsą keičia šviesa, gyvybė baigiasi mirtimi ir vėl atsiranda nauja. Poetė metaforomis kalba apie meilę, kraują, kapą, mirtį.