Šalies gyventojų užimtumo statistinė analizė savarankiškas darbas


Įvadas. Užimtumo samprata,užimtumą įtakojantys veiksniai. Užimtumo samprata. Užimtumą įtakojantys veiksniai. Šalies gyventojų bendro užimtumo, užimtumo pagal lytį (vyrų ir moterų) kitimo dinamikos analizė. Vidutinių dinamikos rodiklių apskaičiavimas ir vertinimas. Pagrindiniai dinamikos eilučių rodiklių pokyčiai. Rodiklių prognozavimas. Bendro užimtumo, užimtumo pagal lytį (vyrų ir moterų) kitimo prognozavimas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Darbo tikslas: išanalizuoti ir statistiškai įvertinti bendro šalies gventojų užimtumo, užimtumo pagal gyventojų lytį (vyrų ir moterų) kitimą 2011 - 2015 metų laikotarpyje.

Išanalizuoti šalies bendro, moterų ir vyrų užimtumo pokyčius 2011 – 2015 metais, taikant pasirinktus statistinius metodus;

Gyventojų užimtumą sąlygoja įvairūs veiksniai. Užimtumo lygį sąlygojančius veiksnius galima suskirstyti į demografinius, geografinius, ekonominius bei socialinius ir psichologinius. Šie veiksniai lemia tiek paties užimtumo lygio pokyčius, tiek sąveikauja tarpusavyje. Užimtumo pokyčius sąlygojantys demografiniai veiksniai – gyventojų skaičiaus ir jo struktūros kitimas. Kintant šalies gyventojų skaičiui, kinta ir darbingo amžiaus gyventojų skaičius, o kartu - ir darbo jėgos pasiūla. Gyventojų skaičiaus kitimas tampriai yra susijęs su gimstamumo ir mirtingumoduomenų kitimu. Šie duomenys atsispindi natūralios kaitos rodiklyje. Taip pat gyventojųskaičiaus kitimui įtakos turi migracijos reiškiniai. Būtent gyventojų skaičiaus mažėjimas, yradažniausiai akcentuojamas kaip pagrindinė emigracijos problema. Mažėjant šalies gyventojų skaičiui, mažėja ir darbingo amžiaus gyventojų skaičius, o kartu - ir darbo jėgos pasiūla. Taigi, kintantis gyventojų skaičius sąlygoja gyventojų užimtumo dinamiką.

Prie socialinių, psichologinių veiksnių, įtakojančių gyventojų užimtumą, priskiriamos fizinės ir protinės žmonių galimybės, išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija, taip pat gyventojų verslumas. Asmeninės bei moralinės žmogaus savybės, motyvacija dirbti, aktyvumas ieškant darbo, sveikata taipogi yra labai svarbios, imantis kokios tai veiklos. Veiksnys, trukdantis įsidarbinti jaunam žmogui - nežinojimas, kokį darbą galėtų dirbti, patirties stoka. Taip pat prie šios veiksnių grupėspriskiriama lyčių, rasių bei kitokia diskriminacija įsidarbinimo aspektu, valstybės socialinėsprogramas, aktyvi profsąjungų veikla, šalies vykdoma užimtumo politika.

Vienas svarbiausių veiksnių, turintis įtakos gyventojų užimtumui – išsimokslinimo lygis. Gyventojų išsilavinimas ir profesinis pasirengimas yra ypač svarbus, didėjant konkurencijaidarbo rinkoje. Svarbu yra turėti reikiamą išsilavinimą, paklausią profesiją, siekiant įsidarbintinorimoje ūkio srityse. Esant nepakankamam gyventojų išsilavinimui, sunkiai kuriasi naujosdarbo vietos, sudėtingesnėmis tampa verslo plėtros sąlygos, trukdoma ekonominei pažangai. Paprastai žemesnis išsilavinimas būdingas kaimo gyventojams. Žemesnio išsilavinimo kaimogyventojams kur kas sunkiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių, persiorentuoti ir užsiimti naujomisūkininkavimo formomis, alternatyvia žemės ūkio veikla.

Iš veiksnių, lemiantys gyventojų užimtumą, yra ekonominiai veiksniai. Svarbią reikšmę užimtumo lygio ir jo struktūros pokyčiams turi šalies ekonomikos augimas. Šalies ekonominio išsivystymo lygis yra labai svarbi šalies gyventojų ekonominės gerovės sąlyga. Augant šalies ūkio ekonomikai, pokyčiai darbo rinkoje plėtojasi darbo jėgai palankia kryptimi. Kylant ekonomikai, auga ir atitinkamos veiklos rūšys, kurių dinamikos pokyčiai sąlygoja dirbančiųjų paklausos augimą sektoriuose. Didėjant gamybai, plečiantis teikiamų paslaugų apimčiai, sukuriama daugiau darbo vietų – įsidarbinusių asmenų padaugėja. Tačiau sulėtėjus ekonominio augimo procesams ir šalies ūkio plėtrai pastebima neigiama - nedarbo lygio augimo tendencija darbo rinkoje.

2. ŠALIES GYVENTOJŲ UŽIMTUMO, UŽIMTUMO PAGAL LYTĮ (VYRŲ IR MOTERŲ) KITIMO DINAMIKOS ANALIZĖ

Bendras užimtumas analizuojamu laikotarpiu vidutiniškai buvo 1295,20 tūksk., vyrų užimtumas vidutiniškai buvo 631,74 tūkst., moterų užimtumas vidutiniškai buvo 663,46 tūkst.

Rezultatai rodo, kad analizuojamu laikotarpiu kasmet vidutiniškai Lietuvos bendras užimtumas padidėja 20,33 tukst., vyrų užimtumas padidėja 12.58 tūkst., moterų užimtumas padidėja 7,73 tūkst.

Rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojų bendras užimtumas 2011-2015 m. kasmet vidutiniškai padidėjo 2%, vyrų užimtumas padidėjo - 2 %, moterų užimtumas padidėjo - 1 %.

  • Microsoft Word 80 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 25 puslapiai (4481 žodžiai)
  • Kolegija
  • Asta
  • Šalies gyventojų užimtumo statistinė analizė savarankiškas darbas
    10 - 2 balsai (-ų)
Šalies gyventojų užimtumo statistinė analizė savarankiškas darbas. (2017 m. Balandžio 07 d.). https://www.mokslobaze.lt/salies-gyventoju-uzimtumo-statistine-analize-savarankiskas-darbas.html Peržiūrėta 2019 m. Birželio 26 d. 08:45
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema