Šaltasis karas konspektas (2)


Teritoriniai ir politiniai pokyčiai Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Pasikeitė viso pasaulio galių pusiausvyra. Prieš Antrąjį pasaulinį karą. Dominavo septynios valstybės. Pasibaigus karui išaugo JAV ir SSRS vaidmuo. Supervalstybėmis. Taip atsirado vadinamoji dvipolinė sistema. Didžiosios Britanijos , SSRS ir JAV lyderiai sutarė dėl Europos politinio žemėlapio perbraižymo. Pasikeitė SSRS ir Lenkijos valstybių sienos. Pasidalyti Rytprūsius , SSRS aneksavo tris Baltijos valstybes. Dalį Suomijai priklausiusios Karelijos , Besarabiją. Vakarines Ukrainos ir Baltarusijos žemes. Šaltojo karo priežastys , pradžia ir reiškimosi formos. JAV ir SSRS tapo supervalstybėmis. Didžioji Britanija. Nenorėjo likti nuošalyje. Vinstonas Čerčilis. 1946. kovą Fultone. Uždengė visą žemyną. Dauguma istorikų šią kalbą laiko Šaltojo karo pradžia. Šaltasis karas – įtampos , varžymosi bei konfliktų tarp JAV ir SSRS bei jų sąjungininkų laikotarpis 1946 – 1991. Supervalstybių kova už savo įtaką pasaulyje. JAV , siekdamos sustabdyti Europoje komunistinę ekspansiją. Turkijai , taip apsaugodamos jas nuo patekimo į SSRS įtakos sferą. 1947. birželį JAV valstybės sekretorius Džordžas Maršalas. Maršalo plano tikslas buvo sustiprinti Vakarų Europos valstybes ekonomiškai ir atitraukti jas nuo komunistinių idėjų plitimo. Pagal šį planą JAV suteikė pagalbą 16 valstybių už 13 2 mlrd. dolerių. Šaltojo karo reiškimosi formos. Sąvokos , formulės ir asmenybės Džordžas Ketletas Maršalas 1880 – 1959. Haris Trumenas 1884 – 1972.


Šaltasis karas – įtampos, varžymosi bei konfliktų tarp JAV ir SSRS bei jų sąjungininkų laikotarpis (1946–1991). Tai dviejų visiškai skirtingas politines ir ekonomines sistemas (JAV – demokratinė sistema, dvi dominuojančios partijos, kapitalistinė rinkos ekonomika; SSRS – komunistinė vienpartinė sistema, valstybės reguliuojama (planinė) ekonomika) turinčių

Dėl pokario ekonomikos nuosmukio Europoje stiprėjo kairiųjų, arba komunistinių, jėgų bei SSRS politinė įtaka. JAV, siekdamos sustabdyti Europoje komunistinę ekspansiją, 1947 m. kovą paskelbė politinę programą, vadinamą Trumeno doktrina. Vadovaudamosi šia doktrina, tais pačiais metais JAV suteikė ekonominę bei karinę pagalbą Graikijai, kurioje vyko pilietinis karas tarp Vyriausybės ir komunistų, ir Turkijai, taip apsaugodamos jas nuo patekimo į SSRS įtakos sferą.

Šaltasis karas (1946–1991)Konfliktų, įtampos ir varžymosi tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos bei jų sąjungininkų laikotarpis, pasireiškęs ginklavimosi varžybomis, karinių ir politinių blokų kūrimu, ideologine ir propagandine kova, šnipinėjimu, lenktyniavimu technologinės plėtros srityse, įskaitant ir kosmosą.Berlyno problema. VDR ir VFR susikūrimas

Berlyno blokada ir jos padariniai. Po Antrojo pasaulinio karo Berlynas buvo padalytas į keturias okupacines zonas, kurias kontroliavo JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir SSRS. Patekimo į Berlyną kelius kontroliavo SSRS. 1948 m. birželį Vakarų šalims siekiant sukurti atskirą valstybę ir paskelbus apie valiutos reformą (markės įvedimą) savo okupacinėse zonose ir Vakarų Berlyne, SSRS kaip atsaką 1948 m. birželio pabaigoje blokavo susisiekimą su Berlynu sausuma, po trijų savaičių – ir vandens keliais. SSRS Berlyno blokadą aiškino tuo, kad trys Vakarų valstybės (JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija) pažeidė keturių šalių susitarimą dėl Vokietijos. Mat pagal Potsdamo konferencijos (1945) nutarimus Vokietija ekonomine prasme turėjo likti viena valstybe, tačiau Vakarų sąjungininkams įvedus atskirą valiutą sovietai tai vertino kaip ekonominį Vokietijos padalijimą. Berlyno blokada truko 1948 m. birželio 24 – 1949 m. gegužės 12 d., ji buvo vienas ryškesnių šaltojo karo metų SSRS ir Vakarų valstybių susidūrimo epizodų. Blokados metu susisiekti per Vakarų Berlyną buvo galima tik oro keliu (lėktuvais).

Berlyno blokada pagreitino dviejų Vokietijų sukūrimą. SSRS spaudė Vakarų valstybes sudaryti bendrą Vokietijos valdžią. Tačiau per 1948 m. birželio pasitarimą Vakarų valstybės atmetė SSRS siūlymą (jos norėjo stiprios atsvaros komunistinei santvarkai Europoje). Vis labiau aiškėjo, kad Vokietija bus padalyta į dvi dalis, o šios liks dviejose įtakos sferose. 1948 m. rugsėjo 1 d. Bonoje susirinkę vakarinės dalies vokiečių atstovai išrinko prezidentą (Konradą Adenauerį), 1949 m. spalio 7 d. priėmė Vokietijos Federacinės Respublikos Konstituciją. VFR gyvavo 1949–1990 metais.

1961 m. Berlyno sienos pastatymas Liko neišspręstas Berlyno klausimas. SSRS 1961 m. rugpjūčio 13 d. pradėjo statyti sieną, turėjusią neleisti jos dalyje gyvenusiems vokiečiams bėgti į Vakarų Berlyną. Siena išstovėjo iki 1989 m. lapkričio 9 dienos.

Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, SSRS armijos daliniai liko dislokuoti Lenkijoje, Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje bei rytinėse Vokietijos ir Austrijos dalyse. Taip 1945 m. Josifas Stalinas gavo puikią progą primesti sovietinę sistemą Rytų Europos bei Balkanų šalims ir, žinoma, ja pasinaudojo. Vykdydamas Rytų Europos šalių sovietizaciją, jis siekė sudaryti įspūdį, kad SSRS nesikiša į jų vidaus reikalus. Visų valstybių sovietizacijos modelis buvo labai panašus: iš pradžių visur valdė koalicijos, kurias sudarė visos partijos, išskyrus fašistų ir kraštutinių dešiniųjų; vėliau jas pakeitė koalicijos, kuriose visus svarbiausius postus užėmė komunistai. Galiausiai tokias koalicijas pakeitė vienpartiniai komunistiniai režimai, kur svarbiausią vaidmenį atliko komunistų partijų lyderiai. Siekiant pavaizduoti, kad valstybes valdo liaudis, naujai sukurtų komunistinių valstybių pavadinimuose atsirado žodžiai „demokratinė“ arba „liaudies respublika“ (Lenkijos Liaudies Respublika, Vengrijos Liaudies Respublika, Vokietijos Demokratinė Respublika ir pan.).

  • Microsoft Word 25 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (5274 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Evelina
  • Šaltasis karas konspektas (2)
    10 - 1 balsai (-ų)
Šaltasis karas konspektas (2). (2018 m. Sausio 03 d.). https://www.mokslobaze.lt/saltasis-karas-konspektas-2.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 20 d. 21:42
×