Salutogenezės teorija


Sveikatos samprata. Sveikata patogenezės ir salutogenezės požiūriu. Salutogenezės teorija. Vidinė darna ir salutogeninis sveikatos stiprinimo modelis. Sveikatos stiprinimas darbe salutogenezės požiūriu. Išvados. Literatūra.


Pagrindinės sveikatos stiprinimo strategijos buvo suformuluotos dar 1986 metais Otavos chartijoje. Žmonės savo sveikatą stiprina ir palaiko kasdieniniame gyvenime, kai dirba, ilsisi ir pan. Sveikata yra palaikoma, kai rūpinamasi savimi ir aplinkiniais, gebama valdyti ir kontroliuoti savo gyvenimo aplinkybes. Taip pat siekiama užtikrinti, kad visuomenė, kurioje žmogus gyvena, sukurtų tokias aplinkos sąlygas, kurios leistų visiems siekti sveikatos ir ją išlaikyti (WHO, 1986).

Terminas „patogenezė“ reiškia ligos kilmę (Keyes, 2007). Patogenezės tikslas yra aprašyti ligos priežastį, raidą ar išsivystymą. Žmogus laikomas sveiku tik tuo atveju, kai ligos ir jos požymių nėra visai. Vertinant patogenezę iš filosofinės pozicijos, jos ypatybė yra redukcionizmas, tai reiškia, kad sudėtinga sistema, procesai ir reiškiniai paaiškinami, juos supaprastinant, suskaldant į paprastesnius komponentus, atskiras sudedamąsias dalis (Stringer, Genat, 2004).

intervencinis išlaikymas yra reikšmingas. Asmenims, kurie turi žemesnį vidinės darnos lygį, darbo vietos sveikatos stiprinimo intervencijos yra būtinos, didinant ir tobulinant šių asmenų vidinės darnos potencialą. Salutogenezės ir vidinės darnos teoriją Antonovsky (1996) pasiūlė naudoti kaip pagrindą, vykdant sveika-tos stiprinimo intervencijas, nes jo teorijoje daugiausia dėmesio skiriama vidinės darnos didinimo galimy-bėms ir ištekliams.

  • Microsoft Word 343 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2708 žodžiai)
  • Universitetas
  • Jurgita
  • Salutogenezės teorija
    10 - 3 balsai (-ų)
Salutogenezės teorija. (2018 m. Sausio 18 d.). https://www.mokslobaze.lt/salutogenezes-teorija.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 17 d. 12:39
×