Saugus darbas prie kompiuterio
Žmogui, tikriausiai, niekuomet nepavyks išvengti žalingos technikos įtakos.
Netgi prie pačios šiuolaikiškiausios technikos ir technologijos, jei nebus laikomąsi saugumo technikos, galima susisrgti profesine liga. Pabandykime apžvelgti darbo prie kompiuterių įpatybes ir iškylantį dėl to pavojų žmonių sveikatai. Labiausiai paplitę negalavimai, kuriais skundžiasi žmonės yra: galvos skausmai, akių nuovargis, odos perštėjimas, kaklo, nugaros ir rankų raumenų skausmai. Jei šie negalavimai kartojasi ilgą laiką, jie gali sukelti migreną, apakimą, skoliozę, odos uždegimus ir daug kitokių ligų.
Jav mokslų akademijos, vokietijos, austrijos ir kitų šalių mokslininkų buvo atlikti specialūs statistiniai tyrimai. Buvo lyginama sveikų žmonių negalavimai su dirbančių prie kompiuterių žmonių negalavimais.
Buvo pastebėta žymių skirtumų. Tie, kurie nemažai dirbo prie kompiuterių, žymiai dažniau skundėsi greitu akių nuovargiu, kaklo ir nugaros raumenų skausmais sirgo uždegiminiais kraujagyslių susirgimais, stenokardija, žymiai dažniau išgyvendavo stresines būsenas, buvo pastebėta įvairių rankų ir veido odos išbėrimų, kamavo chroniški galvos skausmai, buvo padidėjusi depresija, nemiga, pastebimai sumažėjusi dėmesio koncentracija.
Pagrindiniu dirbančių prie kompiuterių negalavimų ir susirgimų šaltinių yra monitoriai. Kaip pastebėjo kanadiečių biofizikas k. Mara, kad šiandien nėra svarbesnės ir sudėtingesnės problemos, kaip elektromagnetinių bangų spinduliavimo problema. Dirbantys kompiuterių monitoriai skleidžia rentgeno, ultravioletinius, infraraudonuosius spindulius, radijo bangas ir infra žemo dažnumo elektromagnetines bangas. Skleidžiamus rentgeno spindulius beveik visiškai sugeria pats monitorius, ekrano filtrai ir oro sluoksnis. Todėl jis didelio pavojaus mums nekelia. Kur kas labiau pavojingas yra žemo dažnumo elektromagnetinis spinduliavimas. Pasirodo, kad 50 - 60 hz elektomagnetinės bangos gali keisti ląstelių struktūrą net iki pat dnr! Svarbiausia yra tai, kad jų poveikis nemažėja, mažinant spindulaivimo intensyvumą. Netgi atvirkščiai: kai kurie ląstelių pokyčiai buvo pastebėti tik prie mažų spinduliavimo intensyvumų. Šis žemo dažnio elektromagnetinis spinduliavimas įtraukia į tokio paties dažnio svyravimus žmogaus organizmo ląstelių organines molekules (tame tarpe ir dnr molekules), kurios rezonuoja prie tam tikrų žemų dažnių. O juk dnr yra saugoma visa genetinė informacija! Dėl to gali sutrikti fermentų pusiausvyra organizme, pasikeisti ląstelių imunitetas, atsirasti genetinių ląstelės pakitimų.
