Šeima viksviniai (Cyperaceae)



Žiedai smulkūs, dvilyčiai arba vienalyčiai, surinkti į varputes. Varputės dar būna sutelktos į varpos, šluotelės, skėčio ar skydelio pavidalo žiedynus. Viksvų moteriški žiedai labai redukuoti ir apgaubti taip vadinamo maišelio. Maišelis susidaro, pažiedei kraštais suaugus į kolbos pavidalo darinį. Jeigu yra apyžiedis, tai jis sudarytas iš 6 arba 3 žvynelių, dažnai pakitusių į šerelius ar plaukelius. Dvilyčiuose ir vyriškuose žieduose paprastai yra 3 kuokeliai. Jie pasižymi ilgais nusvirusiais koteliais. Vaislapynas sudarytas iš 3, rečiau 2 suaugusių vaislapėlių, sudarančių viršutinę mezginę. Mezginėje vienas sėklapradis. Piestelė turi gana ilgą liemenėlį, su 2 arba 3 purkomis.
Pūslėtosios viksvos (Carex vesicaria) žiedo formulė:
☼♂ P0 A3 ; ☼♀ P0G(3). Mezginė viršutinė.
Ežerinio meldo (Schoenoplectus lacustris) žiedo formulė:
☼♀♂ P6 A3 G(3). Mezginė viršutinė.
Viksvinių vaisius – riešutėlis, glūdintis išaugusiame maišelyje. Sėkla viena su nedideliu gemalu, turi daug krakmolingo ar aliejingo endospermo. Beveik visi viksvinių atstovai apdulkinami vėjo pagalba. Vaisius platina vėjas, padedant plaukeliams ant vaisių ar išsipūtusiems maišeliams. Kartais vaisius platina vanduo arba gyvūnai.