Šeimos svarba vaiko socializacijai


Įvadas. Šeimos samprata. Šeimos fukcijos. Socializacijos samprata. Problemos sunkinančios vaikų socializaciją. Rekomendacijos tėvams. Išvados.


Šiandieninėje visuomenėje vis mažiau tėvų bendrauja su savo vaikais, kadangi intensyvus gyvenimo tempas verčia skubėti, pirmenybę teikiant ne šeimos mikroklimato stiprinimui, bet asmeninės karjeros tobulinimui. Dėl šios priežasties išryškėja problema, susijusi su vaikų socialinių įgūdžių stoka, kurie efektyviausiai formuojasi šeimoje. Pastaruoju metu susiduriama su nepageidautinu asmenybės socializacijos variantu – desocializacija, kuomet vaikai neperima šeimos vertybių, normų, nuostatų, o elgiasi priešingai, ima tenkinti savo poreikius socialiai nepriimtinais būdais. Ne maža dalis šeimų nesuvokia kokią didelę funkciją atlieka jų dalyvavimas vaiko ugdyme, dėl šios priežasties neišryškėja esminis vaiko socializacijos faktorius – šeima.

pateikti rekomendacijas kaip padėti vaikui socializuotis, kaip turėtų funkcionuoti šeima.

Apžvelgus autorių pateiktus šeimos samprotavimo aspektus galima pastebėti, jog jų mintys persipina ir išryškina šeimos paveikslą kaip esminį ir svarbiausią vaiko ugdymo pagrindą.

Neretai šiuolaikinėje visuomėneje dėl įvairiausių priežasčių vaikai susiduria su problemomis, kurios sunkina jų socializaciją. Vaikas sunkiau adaptuojasi, turi tam tikrų elgesio sutrikimų, sudėtingai įsilieja į visuomenės gyvenimą. Šias problemas nagrinėja daugelis autorių ir pateikia pagrindines priežastis, lemiančias sunkesnę socializaciją.

Tėvų pedagoginių – psichologinių žinių stygius arba negebėjimas jų pritaikyti praktiškai. Tėvai skaito pedagoginę, psichologinę literatūrą, klauso radijo, televizijos laidų, skirtų šeimai, tačiau realiuose situacijuose elgiasi neapgalvotai, nesivadovauja girdėtomis teorinėmis žiniomis. (Kvieskienė, 2000).

Nagrinėjant literatūrą, išryškėjanti informacijos gausa apie vaikų socializaciją, verčia susimąstyti ir apgalvoti kaip tinkamai pasiruošti ir kokiomis gairėmis vadovautis, norint užtukrinti sėkmingą ugdymą/-si šeimoje.

Žymi socialinių mokslų daktarė G. Kvieskienė (2000) išskyrė rekomendacijas naudingas tėvams ir jas išsamiai pateikė knygoje „Socializacijos pedagogika“. Išnagrinėjus šią mokomąją knygą pateikiamos šios rekomendacijos:

tėvai turėtų stengtis pažinti vaiko psichinius poreikius, nes tai padeda geriau suprasti jo poelgius įvairiuose situacijose, taip pat parinkti atitinkamą pedagoginį poveikį;

siekiant išugdyti sveiką, dorą, tolerantišką, intelektualią asmenybę itin svarbi šeimos ir pedagogų sąveika, nenutrūkstantis bendradarbiavimas. Tėvai turėtų semtis teorinių žinių iš pedagogų apie tai, kokios didelės potencinės vaiko ugdymo galimybės glūdi vaiko šeimoje. (Kvieskienė, 2000).

Išanalizavus literatūrą galima teigti, kad vaiko socializacijos ypatumai, jo elgesio normos yra ne įgimtos, o ugdomos nuo pat gimimo, pačioje svarbiausioje ir pagrindinėje socialinėje institucijoje – šeimoje. Išnagrinėjus literatūrą paaiškėjo, kad šeima turi atlikti įvairias funkcijas, kurios užima svarbų vaidmenį, prisidedant prie individo įsijungimo į visuomenę.

Vaikui įsiliejimas į visuomenę yra nelengvas darbas, reikalaujantis nemažai laiko ir kokybiško ugdomojo poveikio iš artimųjų. Nagrinėjant temą išryškėjo, kad pagrindinė problema yra susijusi su bendravimo ir auklėjimo klaidomis, kurios atsiranda dėl informacijos stokos ir socialinių įgūdžių trūkumų arba dėl tėvų gyvenimo būdo ypatumų.

  • Microsoft Word 38 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2458 žodžiai)
  • Kolegija
  • Benedikta
  • Šeimos svarba vaiko socializacijai
    10 - 2 balsai (-ų)
Šeimos svarba vaiko socializacijai. (2017 m. Lapkričio 16 d.). https://www.mokslobaze.lt/seimos-svarba-vaiko-socializacijai.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 21 d. 17:45
×