Sėkmingos ir nesėkmingos Lietuvos viešojo valdymo reformos


Įvadas. Viešojo valdymo reformų teoriniai apsektai. Sėkmingos viešojo valdymo reformos analizė. Nesėkmingos viešojo valdymo reformos analizė. Išvados. Literatūra.


Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame vyksta nuolatiniai pokyčiai, atsiranda naujesnės ir pažangesnės technologijos, einama tobulėjimo, permainų ir ieškojimų keliu, kaip ir bet kurioje srityje, taip ir viešajame valdyme sąstingis yra nepageidaujama savybė. Didėjantis visuomenės poreikiai, lūkesčiai ir reikalavimai viešajam valdymui, verčia nuolatos ieškoti būdų, priemonių bei galimybių, kaip pagerinti viešąjį valdymą, kokiomis reformomis ir kokiais pokyčiais keisti ne tik šalies įvaizdį, bet politinę ir ekonominę situacijas. Kalbama, kad valstybės valdymo reformos yra pagrindinė ir esminė kryptis, kuri nulemia ne tik darnesnį visuomenės gyvenimą, bet tuo pačiu ir racionalų viešųjų įstaigų funkcionavimą, biudžeto lėšų taupymą bei efektyvų jų panaudojimą.

Nors pasaulyje viešojo valdymo reformos yra vykdomos jau ne vieną dešimtmetį, tačiau Lietuva, kaip ir kiekviena šalis turi ieškoti sau tinkamų, pritaikytų prie šalies konteksto viešojo valdymo reformų. Skubotai pasinaudoti tiesiogine kitų šalių patirtimi, viešojo valdymo reformų sprendimais ar sėkmingomis viešojo valdymo reformomis nėra tikslinga, nes šių reformų įgyvendinimo eigoje priimti sprendimai ir pokyčiai gali būti nulemti kitokios aplinkos, kitokių sąlygų. Reformos turi būti priimamos jas tinkamai aptarus, numačius galimas negatyvias jų pasekmes, pasikliaujant ne kelių asmenų, ar interesų grupių bei politinių partijų primetamu modeliu, o tinkamai jas analizuojant, strateguojant, numatant reformų tęstinumą ir lankstumą, pritaikant jas prie esamų politinių ir ekonominių šalies sąlygų. Todėl Lietuva, kaip ir kiekviena šalis, turi ieškoti sau tinkamų, pritaikomų ir efektyvių viešojo valdymo reformų.

Lietuvoje viešojo valdymo reformos pradėtos vykdyti nuo nepriklausomybės atgavimo 1990 m. ir tęsiasi iki šių dienų. Šalis po ilgos sovietų okupacijos, privalėjo ne tik sukurti naują viešojo valdymo sistemą, tačiau nuolatos ją vystyti, plėtoti ir reformuoti, siekiant užtikrinti ne tik gero valdymo principus, bet ir sėkmingą šalies išsivystymo lygį. Todėl neatsitiktinai per visą šį laikotarpį viešojo valdymo srityje buvo įgyvendinta ar pradėta įgyvendinti eilė reformų, kurių vienas galima pavadinti sėkmingomis, o kitas ne.

Darbo tikslas: išanalizuoti sėkmingą ir nesėkmingą Lietuvos viešojo valdymo reformas.

Darbui atlikti buvo naudojama mokslinės literatūros analizės metodas, internetinių šaltinių bei teisės aktų apžvalga.

Darbą sudaro darbo įvadas, trys pagrindinės dalys, išvados bei literatūros sąrašas.

Mokslinėje literatūroje, kurioje kalbama apie viešąjį valdymą ar administravimą, žodis „reforma“ pateikiamas tik kaip vienas iš daugelio terminų, kurie nurodo ir pažymi viešojo administravimo sistemos pokyčius. Reforma, pasak Pollitt Ch. (2011) ir kt., susijusi ne su bet kokiais, tačiau su geraisiais pokyčiais, sąmoningu judėjimu į numanomai geresnę padėtį. Šie autoriai taip pat reformas susieja su teikiama simboline nauda ir legitimumu, pabrėždami, kad reformos ne tik padeda politikams į save atkreipti dėmesį, parodyti visuomenei, kad kažkas yra daroma, bet ir suformuoti palankesnę nuomonę apie save. Pasak Lane J. E. (2001) galima išskirti tris pagrindinius reformų tikslus, kurie apima efektyvumą, lygybę ir taupymą. Tačiau reikia atsižvelgti į reformoms būdinga nepastovumo konceptą. Tam tikras laikmetis ir jam būdingos viešojo valdymo teorijos, idėjos, paradigmos, valstybės pokyčių poreikis kelia vis naujus tikslus bei reikalavimus reformoms.

Be to, reformų ir jų proceso sėkmingumas nuolat sąlygojamos ir joms įtaką daro keli ar net keletas kintamųjų. Keturis tokius kintamuosius savo moksliniame straipsnyje išskiria ir pateikia Civinskas R. ir kt. (2015). Šie kintamieji apima institucijas, idėjas (koncepcijas), laiką ir individus, nuo kurių taip pat priklauso viešojo valdymo reformos sėkmė. Autorių teigimų viešojo valdymo reformų vykdymą skatina: idėjos (koncepcijos: paprastos normatyvinės, visapusiškos); individai (politiniai lyderiai, dalyvaujantys reformų procesuose); institucijos (reformas koordinuojantys centrai ir palaikančios reformas institucijos); laikas (reformų laikas, tam tikros sąlygos, pvz.: reformos labiau reikalingos esant krizinei situacijai). Šie skatinantys veiksniai atveria galimybes naujoms reformoms, tačiau taip pat yra numatomi veiksniai, kurie gali trikdyti valdymo reformų procesus. Prie jų autoriai priskiria: institucionalizaciją, anksčiau priimtus politinius sprendimus bei politikos paradigmas. Visi paminėti kintamieji teigiamai ar neigiamai veikia reformų kūrimo ir plėtojimo galimybes. Bet kuriuo atveju nežiūrint į tam tikrų kintamųjų poveikį reformų vykdymui, viešojo valdymo reformos yra būtinos, kad padėtų taupyti išteklius ir juos tinkamai paskirstyti, gerinant teikiamų viešųjų paslaugų kokybę, tobulinant viešosios politikos formavimą ir įgyvendinimą.

  • Microsoft Word 666 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (4092 žodžiai)
  • Universitetas
  • Jeruzalynas
  • Sėkmingos ir nesėkmingos Lietuvos viešojo valdymo reformos
    10 - 3 balsai (-ų)
Sėkmingos ir nesėkmingos Lietuvos viešojo valdymo reformos. (2017 m. Gruodžio 07 d.). https://www.mokslobaze.lt/sekmingos-ir-nesekmingos-lietuvos-viesojo-valdymo-reformos.html Peržiūrėta 2018 m. Gruodžio 15 d. 09:05
×