Senosios imperijos, civilizacijos


Senosios imperijos/ civilizacijos kas jas sieja. Mesopotamijos suvienijimo etapai- svarbiausia. Mesopotamija (arba tarpupis) – regionas pietvakarių azijoje tarp tigro ir eufrato upių dabartinėje pietryčių turkijoje, sirijoje ir irake. Finikiečiai. Religijos. Atsakymas į klausimus.


Trečias pasaulio žemėlapis pasibaigus šaltajam karui kilo iš tarptautinių santykių teorijos, dažnai vadinamos realistine. Pagal šią teoriją, valstybės iš tiesų yra svarbiausios veikėjos pasaulio reikaluose. Valstybių santykiuose vyrauja tikra anarchija, taigi siekdamos užtikrinti savo saugumą jos turi nuolatos didinti savo galią. Kuriai nors valstybei pastebėjus, kad kita tampa stipresnė ir taip virsta potencialia grėsme, ši bando apsisaugoti stiprindama savo galią ir/arba jungdamasi su kitomis valstybėmis. Pasaulio reikaluose dominuojantys vienetai yra ir bus valstybės. Jos tiri kariuomenes, kuria diplomatinius santykius, sudaro sutartis, kariauja, valdo tarptautines organizacijas, daro įtaką ir didžia dalimi valdo gamybą bei prekybą.

Huntingtonas - amerikiečių politologas suredukavo toynbee schemą ir kalba jau apie 9 civilizacijas (žydai - 10-oji civilizacija).

1. Linijinė civilizacijos istorijos samprata: nuo kada gyvename civilizacijoje, nuo kada gyvename moderniojoje civilizacijoje (modernybėje)? Sinchroninė pasaulio regionų raida ar pasauliniai galios centrai?

Pagrindiniais požymiai, būdingi kiekvienai civilizacijai, - tai raštas, miestas, architektūra, valstybė. Civilizacijų kultūrą palaiko tik tie elementai, kurie negali išnykti. Civilizacijų istorijos pradžia laikoma derlingojo pusmėnulio, kaip civilizacijos vieneto, atsiradimas ir klestėjimas. Derlingojo pusmėnulio bendruomenių domestifikacija lemia tai, jog visuomenės gyvenimas linksta į civilizacijos susiformavimą. Civilizacijos pradžia laikoma kartu ir istorijos pradžia – rašto atsiradimas (šumerų raštas iv – iii tūkst. Pr. Kr.). Civilizacijoje visuomenės pradeda vystytis link barbariškumų pašalinimo.

Nuo pirmųjų olimpinių žaidynių (776 m. Pr. Kr.) Prasideda europos senovės istorija. 476 m. Kartu su romos imperijos žlugimu baigiasi senovės istorija ir prasideda viduramžiai. Viduramžiais pagrindinė idėja – dievas. Krikščionybės įtaka viduramžiais padarė labai didelė įtaką visam vakarų civilizacijos formavimuisi ir tampa vienu iš vakarų civilizacijos pagrindinių požymių. 1492 m. Baigiasi viduramžiai. Prasideda perėjimas į moderniąją istoriją. Ikimoderniosios istorijos esmė – monarchija.

Modernioji istorija – parlamentai. Idėjų dominavimas. Dievo idėją pakeičia žmogaus. Moderniaisiais laikais visoms europos nacijoms būdingas nacionalizmas. Laisvės idėjos, liberalizmas. Socialinis teisingumas, socializmas, komunizmas. Svarbiausi – nacionalizmas, socializmas, liberalizmas. Idėjų varžymasis, nebūtinai pasaulis turi būti nukreiptas į dievą. Žemdirbystė, feodalizmas, juos keičia fabrikai, masinė gamyba. Renesansas, apšvietimas, pramonės revoliucija.

Griežtai vertinant, modernioji istorija prasideda po 1789 m. Prancūzijos revoliucijos. Iki 1914 m. Istoriškai trunka naujieji amžiai. 3 naujųjų amžių revoliucijos: politinė prancūzų, pramoninė anglų ir idėjinė vokiečių (kantas). 1914 – 1989 m. – naujausieji laikai ir trys jų revoliucijos: xx a. Pr. Fizikos revoliucija (atominė bomba), roko revoliucija, interneto ir genetikos revoliucija.

Taigi, linijinės civilizacijų sampratos prasme, kuri nurodo chronologinę civilizacijų seką (geografiškai civilizacijų raida šokinėja), modernioji civilizacija prasidėjo ir formavosi pasibaigus viduramžiams ir nuo didžiosios prancūzijos revoliucijos iki dabar gyvename moderniojoje civilizacijoje.

Kaip minėta, linijinė civilizacijų samprata pasakoja chronologinę civilizacijų raidą. Geografiškai civilizacijų raida skiriasi, modernioji civilizacijos siejama su to laikotarpio pasauliniais galios centrais. Perėjimas iš ikimoderniųjų į moderniuosius laikus truko kelis amžius. Florencija buvo moderniosios visuomenės pirmoji sostinė, kuri pakeitė xiii a. Centrus – veneciją, genują. Po kolumbo kelionių pradeda dominuoti prie atlanto esančios valstybės (portugalija, ispanija, prancūzija, olandija, vokietija), italija lieka už jų, taigi ir moderniosios civilizacijos centras persikelia. Amsterdamas tampa moderniąja sostine, vėliau londonas (laikas pradedamas skaičiuoti pagal grinvičą). Pagal brodelį londonas lieka pasaulio sostine iki tol, kol jį aplenkia new yorkas (2001-09-11 įvykiai rodo, kad čia yra pasaulio galios centras).

  • Microsoft Word 175 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 76 puslapiai (33456 žodžiai)
  • Universitetas
  • Adriana
  • Senosios imperijos, civilizacijos
    10 - 3 balsai (-ų)
Senosios imperijos, civilizacijos. (2019 m. Rugpjūčio 01 d.). https://www.mokslobaze.lt/senosios-imperijos-civilizacijos.html Peržiūrėta 2019 m. Spalio 15 d. 16:58
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema