Senovės Graikijos kultūra ir ugdymas: Demokritas, Platonas, Aristotelis, Sokratas


Įvadas. Senovės Graikija. Senovės Graikijos kultūra. Senovės Graikų ugdymas. Žymiausi graikų filosofai. Išvados. Literatūra.


Tikslas – nustatyti senovės Graikijos kultūrą ir ugdymą, žymiausius to meto filosofus.

Metodas – mokslinės literatūros analizė, kurios tikslas aprašyti senovės Graikijos kultūrą ir ugdymą, to meto žymiausius filosofus

Homero (Tamsiųjų amžių) – XI – IX a. pr. Kr.

Helenistinis IV – II a. pr. Kr. (J. Varnienė, 2008)

Anot J. Varnienės (2008), Homero (Tamsiųjų amžių) laikotarpiu graikai ėmė kurtis Mažojoje Azijoje ir salose. Egėjo jūra tapo graikų pasaulio dalimi. Tarp 950 ir 850 m. pr. Kr. prasidėjo masinė darbo įrankių gamyba iš geležies. IX a. pr. Kr. antroje pusėje – VIII a. pr. Kr. pradžioje tobulėja geležies įrankiai, atsiranda sudetingesnė keramikos puošyba – iš geometrinių figūrų kuriamos įvairios kompozicijos. Šio laikotarpio ekonominio gyvenimo pagrindą sudarė žemdirbystė ir gyvulininkystė. Amatams nebuvo palankių sąlygų, nes vyravo natūralinis ūkis ir silpni prekybiniai ryšiai. Dažniausi amatininkai buvo puodžiai, staliai, kalviai, odininkai, kuriuos sudarė žemdirbiai, kurie žemės ūkio darbus derino su amatais, laisvi žmonės užsieniečiai, žmonės, kurie buvo netekę žemės ar su fizine negalia. XI – IX a. pr. Kr. po ilgalaikio prekybos merdėjimo graikai vis dėlto praplėtė savo ryšius su kitomis, ypač Rytų, šalimis. Plėtojosi ir prekyba tarp atskirų graikų sričių (vidinė prekyba).

Visuomeninių santykių pagrindą sudarė gimininiai santykiai, tačiau išryškėjo ir jų irimo požymių. Politiniu ir ekonominiu bendruomenės centru tapo polis (bendruomenė, turinti bendrą religinį centrą ir bendrą valdžios rezidencijos vietą). Žemė buvo visos bendruomenės nuosavybė. Visuomenės viršuje buvo karalius, bendruomenės pagrindą sudarė laisvieji žemdirbiai.

Archajinis laikotarpis, tai ekonominio pakilimo, galingo demografinio sprogimo, prekybos ir amatų plėtros laikotarpis. Formuojasi naujos valstybės valdymo formos, kuriasi mokslai, filosofija, literatūra, įvyksta tikra revoliucija mene. Kitaip tariant, Graikija patiria didįjį kultūros perversmą. Galutinai susiklosto valdymo forma – polis. Polio pagrindą sudarė visuomeninė ir privatinė nuosavybė. Teisę į žemės nuosavybę, kaip ir pilietines teises, turėjo tik polio piliečiai – laisvieji vyrai. Vergai, polyje gyvenantys užsieniečiai ir moterys politinių teisių neturėjo ir nedalyvavo politiniame gyvenime. Esminiu graikiškojo stebuklo veiksniu tapo du graikų posaulio suvokimo bruožai. Pirmiausia graikai tikėjo, jog žmogaus gyvenimas yra jo paties rankose. Antra – graikams labai svarbu buvo iškilti, išsiskirti iš kitų. Kuklumas jiems nebuvo būdingas. Jie laikė priimtinu dalyku viešai skelbti savo nuopelnus. Visa tai sudarė prielaidas konkurencijai, nuolatiniam rungtyniavimui. Tarpusavyje varžėsi visi: žemdirbiai ir amatininkai, poetai ir filosofai. Ir varžėsi ne tiek dėl apdovanojimų, kiek dėl noro tapti geriausiu tarp geriausių. Įvyko didžioji graikų kolonizacija. (J. Varnienė, 2008)

Helenistinis laikotarpis Po Aleksandro Didžiojo užkariavimų rytinė graikų apgyvendintos teritorijos siena pasitraukė keturis tūkstančius kilometrų nuo Egėjo jūros pakraščio. Ji pasiekė ar net peržengė graikams žinomo žmonių pasaulio oikumenės ribas. Aleksandras labai atkakliai stengėsi įgyvendinti nepaprastai revoliucingą savo idėją – graikų ir barbarų skirtumo panaikinimą. Jis svajojo sukurti didžiulę vieningą įvairiatautę valstybę. Bet Aleksandras mirė ir didžiojo užkariautojo imperija subyrėjo jo mirties akimirką. Dvidešimt metų po Aleksandro mirties vyko įnirtingi karai tarp buvusių Aleksandro draugų, dar beveik tiek pat laiko – tarp jų palikuonių. Pasikeitė valstybių ribos. Neliko Aleksandro išsvajotos vieningos politinės erdvės. Tačiau Aleksandro pastangos nebuvo bevaisės: įvairių karalių valdomose skirtingose valstybėse išliko vieninga kultūrinė erdvė. Jos vieningumo pamatas buvo helėnizmo procesas.

  • Microsoft Word 61 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3998 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ieva
  • Senovės Graikijos kultūra ir ugdymas: Demokritas, Platonas, Aristotelis, Sokratas
    10 - 1 balsai (-ų)
Senovės Graikijos kultūra ir ugdymas: Demokritas, Platonas, Aristotelis, Sokratas. (2018 m. Kovo 18 d.). https://www.mokslobaze.lt/senoves-graikijos-kultura-ir-ugdymas-demokritas-platonas-aristotelis-sokratas.html Peržiūrėta 2020 m. Balandžio 09 d. 00:04
×
24 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo