Senovės graikijos olimpinės žaidynės

Olimpinės graikijos žaidynės pradėtos rengti daugiau kaip prieš 2770 metų. Į visas didžiojo poeto homero apdainuoto krašto puses skubėjo kovos vežimai. Lenktynininkai nešė visiems graikams taiką ir kvietimą į šventę olimpijoje. Nuo tos dienos graikų is­torikas timėjus įvedė naują metų skaičiavimą — olimpinį. Šventė olimpijoje būtinai turėjo kartotis kas 1417 dienų. Toks dienų skaičius sudarydavo olimpiadą — graikų olimpinius metus. Nuo tos dienos, kai prasidėdavo žaidy­nės, visoje teritorijoje skelbdavo taiką, nutraukdavo karus. Vakarykščiai priešai varžydavosi dėl teisės vadin­tis stipriausiais, vikriausiais, greičiausiais atletais. Niekas neturėjo teisės ne tik kariauti, bet ir atsinešti ginklą.

Nėra tiksliai žinoma kada prasidėjo olimpinės žaidynės, tačiau egzistuoja keletas legendų apie žaidynių kilmę. Pirmas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas olimpinių žaidynių atvejis - 776 pr. M. E. Olimpijoje vykusios žaidynės, bet žinoma, jog tai nebuvo pirmosios žaidynės. Tų laikų žaidynės buvo vietinės vieno sporto (jojimo lenktynių stadione) varžybos. Iš viso senovės graikijoje buvo 293 olimpinės žaidynės.

Vėliau žaidynės tapo vis svarbesnės graikijoje, o savo zenitą pasiekė šeštame bei penktame amžiais pr. M. E. Žaidynės buvo svarbios ir religiškai, tarp varžybų buvo nešamos aukos dievams, rengiamos įvairios ceremonijos. Varžybų skaičius padidėjo iki 20, žaidynės tęsdavosi kelias dienas. Varžybų laimėtojai buvo labai gerbiami, apie juos rašomos poemos, kuriamos skulptūros. Žaidynės vyko kas ketverius metus, laikotarpis tarp žaidynių vadielidės karalius ifitas, kurio teritorijoje buvo olimpi­jos miestelis, siekdamas, kad graikų valstybės liautųsi tarpusavyje kariavusios, nutarė rengti atletų varžybas olimpijoje . Tai buvo 884 m. Prieš m. E. Vėliau žaidynės buvo rengiamos kas ketveri metai, tarp pjūties ir vynuogių rinkimo , per pirmą mėnulio pilnatį, po vasaros saulėgrąžos.

Iš pradžių rungtyniavo tik peloponeso, kuriame buvo elidės sritis, dorėnų gentys, vėliau įsijungė kitos graikijos sritys, kretos, rodos salos, mažosios azijos, lidijos ir netgi juodosios jūros pakrantėse gyvenę graikų kolonistai.

776 m. Prieš m. E. Žaidynės jau pripažįstamos visoje graikijoje, olimpinių nugalėtojų —olimpionikų— vardai išgraviruojami marmuro kolonose, pastatytose aliejaus upės pakrantėje. Iš jų sužinome ir pirmąjį nugalėtoją. Tai korebas, virėjas iš elidės, laimėjęs stadijos (192,27 m) bėgimą.