Šiuolaikinė meno filosofija


Skaidre Meno filosofija Meno filosofija. Meno filosofijos pobūdis. Šiuolaikinis menas modernas ir postmodernas.


Kuo labiau išsilavinę esame, tuo labiau domimės menu, nors mūsų biologinei raidai ar techninei veiklai jis, regis, jokios reikšmės neturi. Meno kūriniai mus supa iš visų pusių, - tereikia juos atpažinti bei sugebėti juos įvertinti, jais džiaugtis. Filosofija ir menas turi daug sąlyčio taškų. Filosofija teikia menui idėjų bei vizijų, apmąsto jo vietą bei esmę. O meno kūriniai dažnai abstrakčias filosofijoje iškeltas idėjas nuleidžia ant žemės, padaro jas jaudinančiai apčiuopiamas. Be to, meno kūrinys neretai stipriau bei intensyviau išreiškia žmogišką tikrovę negu filosofiniai svarstymai. Greta religijos menas gali būti labai savitas sąlyčio su pasauliu būdas. Todėl filosofai, apmąstydami visuminę žmogaus būtį, skiria daug dėmesio menui. Kai kurie mąstytojai ir meno kritikai net kalba apie „meninį pažinimą“ kaip savarankišką pažinimo formą. Žinoma, veikiau turėdami omenyje ne racionalų o juslinį emocinį pažinimą. Meno kūriniais mėgaujamasi. Jie visuomet vienaip ar kitaip veikia žmogaus jusles

Meno filosofija – tai filosofijos šaka, nagrinėjanti meno kilmę, prigimtį, jo būtį ir prasmę, meninės kūrybos, suvokimo ir kritikos kriterijus.

Meno filosofija formuoja meno filosofinio pažinimo pagrindinius teorinius ir metodologinius principus. Glaudžiai susijusi su filosofine estetika

ir bendrąja arba specialiomis (literatūros, muzikos, dailės, architektūros, teatro, kino) meno teorijomis Meno filosofijos tyrimo objektas yra meninė veikla ir su ja susijusios meno kūrybos prigimties ir suvokimo, meno kalbos ir meno tyrinėjimų bei interpretacijų metodologinės problemos (estetinė veikla, kurią sudaro pajautos įvairūs modusai, yra estetikos arba estetologijos

objektas). Meninė veikla visada yra ir estetinė, bet estetinė veikla – ne visada meninė. Dėl šių objektų susipynimo jų ribos nėra nusistovėjusios, diskutuotinos. Meno filosofija apibendrina meninės veiklos specifikos tyrinėjimus ir menotyros

duomenis. Meno teorines interpretacijas vertina atsižvelgiant į kūrybos laisvės, dvasinių galių universalumo, meno autonomijos ir santykių su kitais kultūros sandais nuostatas, atskleidžia šių interpretacijų metodų, teorijų ar prieigų trūkumus. Meno filosofija aiškina meno paskirtį ir jo savitą vaidmenį sprendžiant asmens dvasingumo ir kūrybiškumo ugdymo klausimus – yra meninio lavinimo ir ugdymo edukologijos metodologinis pagrindas.

Prabildami apie meną, pasitelkiame kaip niekad gausius bei kaip niekad įvairius ar net keistus šiuolaikinius jo vaizdinius bei pavidalus. Bet visai turint galvoje, nereikia išleisti iš akių vieno svarbaus momento: menas – toks, kaip mes jį suprantame šiandien, nėra labai ilgalaikis reiškinys. Tik istorinio renesanso laikais menas išsiskiria kaip visiškai savarankiška veiklos sritis. Tik tuomet savo vertės požiūriu jis įgauna aiškiai išreikštą estetinę prasmę – tokią prasmę, kokią, greičiausiai, jis jau turėjo ir Antikos laikais. O iki tol menas – amatų sferos, senosios technikos dalis. Viduramžių miestų turguose patys paveikslai dar pardavinėjami greta jiems tapyti reikalingų dažų, teptukų, drobės, žvakių, audinių ir kitų buitinių rakandų. Šiandien tai jau, regis labai tolima praeitis: visiems suprantama, kad menas yra menas. O tai, kas juo laikoma, užgriebia tokią plačią kultūrinę erdvę, kad to gali pavydėti bet kuri kita šiuolaikinės kultūros sritis.

  • Microsoft Word 27 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2507 žodžiai)
  • Universitetas
  • Miglė
  • Šiuolaikinė meno filosofija
    10 - 1 balsai (-ų)
Šiuolaikinė meno filosofija . (2020 m. Vasario 24 d.). https://www.mokslobaze.lt/siuolaikine-meno-filosofija.html Peržiūrėta 2020 m. Balandžio 09 d. 09:26
×
24 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo