Siuvimo medžiagos


Siuvinių medžiagos. Savarankiskas darbas. Vilnius. Drabužio etiketė – tarsi kriptograma. Ją iššifravus galima sužinoti daug įdomių dalykėlių. Galbūt net tokių, po kurių drabužio iškart atsisakysit. Nors, kol pats neišbandai, jokiomis etiketėmis iki galo pasikliauti negalima. Taigi, drabužių etikečių paslaptys  pure new wool - šimtaprocentinė vilnelė  easy care arba non iron - medvilnė stipriai apdorota chemiškai, bet užtat ji turės puikų pliusą – nesilamdys. Drabužių furnitūra ir jos parinkimas. Funitura- drabuziams yra naudojama daug metalines ir plosmasines furnituros. Pagal paskirti furnitura skirstoma. Aprangos uzdarymui(uzsegimui. Detaliu sujungimui ir sutvirtinimui. Aprangos dekoravimui (dekoratyvine furnitura). Aprangos usegimui skirta furnitura. Siai grupei priskiriami ivairiu konstrukciju uztrauktukai, sagos, spaudes ir kit. Dazniausiai paltu uzsegimai buna plosmasines arba metalines sagos arba spaudes. Aprangos uzsegimui dazniausiai naudojami uztrauktukai. Uztrauktukai skirstomi pagal uztraukiemos dalies ilgi, dantuku stambumair audinio juosteles spalva. Aprangos dekoratyviosios furnituros naudojimas. Tai vienas is aprangos puosimo budu. Si furnitura tvirtinama priekineje dalyje sonuose aprangos gale ir kit. Tai gali buti ivairiu dydziu ir formu metalines, bei plosmasines detales ( plosmasinei deimantukai, metalines knietes, detales su aplikoacijos elementais. Audiniai. Audiniai audziami audimo staklese , perpinant ivairiu rusiu verpalams ir siulams dviem statmenomis kryptimis. Audiniai skirstomi, atsizvelgiant i. Pluosto tipa. Paskirti. Gamybos ir apdailos buda. Spalva. Atsizvelgiant i pluosto rusi audiniai skirstomi i. Vienarusiai. Nevienarusius. Misrius. Prie vienarusiu priklauso audiniai , kurie isausti is vienos rusies verpalu arba siulu (medvilniniai , lininiai , vilnoniniai ir kit. Nevienarusiai audiniai audziami is ivariu siulu pavyzdziui metmenys is medvilniniu verpalu, ataudai – is kaprono. Misrus audiniai audziami is siulu , pagamintu is yvairiu pluostu misinio , pavyzdziui , vilnoniu ir viskoziniu. Atsizvelgiant i naudojamo pluosto tipa, audiniai skirstomi. Medvilninius. Lininius. Puslininius. Pusvilnonius. Silkinius. Pussilkinius. Sintetinius. Pagal gamybos buda audiniai buna lygus, fasoniniai, su puku daugiasluoksniniai. Daugiasluoksniai audiniai gaminami is keliu sistemu siuliu. Pagal apdailos buda audiniai buna netaurinti, balinti ,lygiai dazyti (vienspalviai) ir marginti ( su spaustu rastu). Naturalus pluostai. Silkas. Medvilne. Vilna. Lynas. Naturalus silkas. Naturalaus silko pluostai gaunami , isvyniojus silkaverpio viksro susuktus kokonus. Silkaverpio vystymosi stadijos. 1-kiausineliai 2-viksras 3-leliuke 4-drugys. Vilna. Tekstiles medziagoms gaminti dazniausiai naudojama aviu vilna, kuria sudaro keratino baltymas. Vilnos plaukelis (plaukas) – tai cilindras , kurio pavirsiu dengia smulkus zvyneliai. Vilnos pluosto stiprumo riba tempiant 2-3 kartus mazesnenegu medvilnes ir linu pluosto, taciau del dideles pluosto istisos gaminiai is jos buna gana stiprus. Is vilnos gaminami vilnoniniai ir pusvilnoniai audiniai bei neaustines medziagos. Medvilne. Medvilne vadinami ploni pluostai , kurie denge medvilnes augalo poras. Medvilnes pluostas – tai ilgi , susisuke tusciaviduriai vamzdeliai , ilgis 20-60 mm. Is plonesnio pluosto galima gauti geresnes kokybes verpalus. Medvilne sudaro celiulioze – stambiamolekulis atsparus dregmei, siltas mikroorganizmams junginys. Medvilne – pagrindine avalynes audiniu ir siulu zaliava. Medvilne gavimas. 1-Saka 2-ziedas 3- nesubrendusi dezute 5- sekla su pluostais. Linai. Linais vadinami pluostai , gaunami is to paties pavadinimo vienmecio augalo stiebelio. Auginami dvieju rusiu linai Ilguneliai ir kruminiai pirmieji auginami pluostams , o antrieji – semenims , is kuriu spaudziamas vertingas maistinis aliejus. Ilguneliai linai yra vidutinio klimato augalas su tiesiu 80-90 cm aukscio ir 1-2mm storio stiebeliu, kurio virsuneje uzsimezga 10-12 seklu galvuciu. Pagrindine linu pluostus sudaranti medziaga yra celiulioze (80%) , bet palyginus su medvilne , i linu sudeti ieina daug daugiau lignino, pektininiu. Linu pluostai labai stiprus. del dideles plastines deformacijos lininiai gaminiai smarkiai glamzosi. Is linu gaminami siuvimo siulai avalines pramonei , taip pat is linu verpalu gaminami audiniai ivairius gaminius gaminti. Pasirinkite siuvama gamini, nurodykite jo paskirti (pvz.


Pluoštas storis- yra labiausiai svarbus rodiklis renkantis verpalų ar siūlų. Be to, ne pick up sriegis, pakankamo audinio storis, kad megztas modelio kaip įspūdingas ir jums gali goof su verpalai mezgimo mašina.

Gamtiniai pluoštai susidaro gamtoje. Šių pluoštų klasifikavimas ir pavadinimai nurodyti standarte LST ISO 6938 Tekstilė. Gamtiniai pluoštai. Bendrieji pavadinimai ir apibrėžimai. Mineralinis gamtinis pluoštas yra asbestas, kuris dėl kenksmingumo sveikatai drabužių gamybai nerekomenduojamas. Augaluose pagrindinė cheminė medžiaga yra celiuliozė. Todėl augaliniai gamtiniai pluoštai dar vadinami celiulioziniais. Šie pluoštai gaunami iš įvairių augalų dalių: medvilnė, kapokas - nuo augalų sėklų; linai, kanapės, džiutas, ramė - iš augalų stiebų; sizalis, abaka - iš augalų lapų; kokoso - nuo vaisiaus. Gyvūninės kilmės pluoštų pagrindinė cheminė medžiaga yra baltymai. Tad ir pluoštai vadinami baltyminiais. Šiems pluoštams priklauso įvairių gyvūnų vilna (plaukai) ir šilko liaukų gaminami pluoštai, kuriuos gamina kultūriniai ir laukiniai šilkverpiai bei kai kurios moliuskų rūšys.

Cheminiai pluoštai pagaminami chemijos įmonėse. Šių pluoštų klasifikavimas ir pavadinimai nurodyti standarte LST ISO 2076 Tekstilė. Cheminiai pluoštai. Bendrieji pavadinimai.

Neorganiniai cheminiai pluoštai būna silikato ir metalo (kodas GF). Silikato pluoštai skirstomi į stiklo (kodas MTF) ir keramikos. Keramikos pluoštai ypač atsparūs aukštai temperatūrai. Stiklo ir keramikos pluoštai daugiausiai naudojami technikoje, bet gali būti naudojami dekoratyvinėje tekstilėje ir specialios paskirties audiniuose. Metalo pluoštai gaminami: 1) palaipsniui tempiant ir ploninant vielą; 2) karpant siauromis juostelėmis labai plonus metalų lakštus - folijas; 3) padengiant pluoštus metalu. Pirmojo tipo metalo pluoštai dažniausiai gaminami iš vario ar jo lydynių su nikeliu. Šiuo būdu gaminami ir plieniniai pluoštai, kurie kartais sumaišomi su kitais pluoštais gaminant atsparius dėvėjimui kilimus. Karpyti pluoštai - aliunitas, liureksas ir kt. Jie gaminami iš aliuminio folijos ir padengiami plonyte peršviečiama kokios nors sintetinės dervos plėvele, kad neprarastų blizgesio. Dengiamosios plėvelės masė nudažoma norima spalva, todėl metaliniai siūlai yra įvairiaspalviai.

Storis. Storį galima suprasti dvejopai: kaip skersmenį ar skerspjūvio plotą. Bet pluoštai dažnai turi netaisyklingą skerspjūvį, o skerspjūvyje - kanalą. Tad šioms geometrinėms charakteristikoms nustatyti reikėtų naudotis mikroskopu ir nustatymo metodika gan sudėtinga. Nuo 18a. tekstilės medžiagų (pluoštų, siūlų) storis dažniausiai apibūdinamas netiesiogiai pluošto (siūlo) masės ir jo ilgio santykiu - ilginiu tankiu. Kuo pluoštas (siūlas) storesnis, tuo ilginis tankis didesnis. Ilginis tankis išreiškiamas formule:

  • Microsoft Word 447 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2372 žodžiai)
  • Kolegija
  • Juliana
  • Siuvimo medžiagos
    10 - 2 balsai (-ų)
Siuvimo medžiagos. (2018 m. Sausio 16 d.). https://www.mokslobaze.lt/siuvimo-medziagos.html Peržiūrėta 2019 m. Sausio 23 d. 07:44
×