Skandinaviškas ekonomikos modelis

Suomijos respublika (suomen tasavalta, sutrumpintai suomi) yra šiauriausiai esanti es valstybė. Suomijos plotas – 338 tūkst. Kv. Km. , iš jų vienas trečdalis – už poliarinio rato. Ši valstybė vakaruose ribojasi su švedija, šiaurėje – su norvegija, rytuose – su rusija, pietuose – su estija. Žemės ūkio naudmenos sudaro proc. , miškai 68 proc. , o vidaus vandenys – 10 proc. Teritorijsuomija turi gilias parlamentinės demokratijos tradicijas. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso parlamentui. Aukščiausia valdžia sutelkta prezidento, kuris renkamas šešerių metų kadencijai, rankose. Vykdomąją valdžią – valstybės tarnybą (valtioneuvosta) sudaro 17 ministrų, kuriems pirmininkauja ministras pirmininkas.

Pačios įtakingiausio suomijos partijos ir jų atstovavimas parlamente po 1999m. Parlamento rinkimų: socialdemokratų partija (sdp) (51 vieta), centro parita (keskusta) (47 vietos), nacionalinė koalicija (kokoomus) (46 vietos), kairysis aljansas (vasemmistollito) (20 vietų), švedijos liaudies partija (ruotsalainen kekonomikos sektoriai. Suomijos ekonomika yra viena efektyviausių europoje. Tai nulėmė visuotinė elektronikos, informacinių technologijų bei mobiliųjų komunikacijų paklausa pasaulyje, kuri sąlygojo ir atitinkamų sektorių plėtrą. Šiuo metu suomija pirmauja europos mobiliųjų telefonų gamybos srityje. Kitos svarbios pramonės šakos – metalo ir medžio apdirbimas. Pramonė sukuria 28 proc. Bvp, paslaugų sektorius – 63 proc. Bvp, tačiau plečiasi labai nežymiai. Kaip ir kitose es valstybėse, suomijoje mažėja žemės ūkio svarba. Žemės ūkis, miškininkystė ir žvejyba 2001m. Sukūrė 3,4 proc. Bvp. 3,7 proc. Bvp sukuriama finansų ir draudimo sektoriuje, o 5,8 proc. – statyboje.

Sovietų sąjungos griūtis buvo sunkus išbandymas suomijos ekonomikai, tačiau nuo 1994m. Iki 2000m. Bvp kasmet augo 4,8 proc. , nors nedarbas išliko aukštesnis nei es vidurkis. Prekių eksportas sudaro 35 proc. Suomijos bvp, o suomiškas stiklas, porcelianas ir tekstilė yra plačiai žinomi pasaulyje.

Suomija garsi savo socialinės apsaugos sistema. Garantuojamas nemokamas ne tik vidurinis, bet ir aukštasis išsilavinimas.

Suomijos ekonomikos pagrindą sudaro privačios įmonės, kurios gamina daugiau nei 80 proc. Produkcijos ir teikia 90 proc. Bankinių paslaugų. Valstybei priklausančių įmonių veikla reikalauja didelių kapitalo sąnaudų (medžio apdirbimas, chemijos pramonė ir energetika, akmens anglies gavyba).

Užimtumas. Užimtų gyventojų skaičius – 2,367 mln. Darbo jėgos pasiskirstymas sektoriuose: žemės ūkyje dirba proc.