Skurdas kaip socialinės rizikos veiksnys


Įvadas. Skurdo priežastys. Skurdo mažinimo strategijos. Skurdas Lietuvoje. Valdžios sprendimo būdai. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas – remiantis moksline literatūra, išnagrinėti skurdo priežastis ir ištirti skurdo situaciją Lietuvoje, išryškinti skurdo mažinimo prielaidas.

institucijų, turinčių prieigą, atvirumą, naujoviškumą ir ryžtą padėti neturtingiesiems užtikrinti gerovę, kūrimą ir plėtojimą. Ši strategija yra kertiniu akmeniu daugumai visuomenės plėtros įmonių, kurių tikslas pateikti alternatyvias veiklas, aprūpinimą būstu, mokyklinį lavinimą ir programas. Be to, verslo strategijos, pavyzdžiui, darbuotojų nuosavybė, mažumos tinklai ar moterų veikla veikia taip pat. Bendruomenės valdoma veikla, pavyzdžiui, bendruomeniniai bankai taip pat pateikia alternatyvias struktūras.

Penktos priežasties sprendimas: Svarbiausias etapas skurdo mažinime yra pagalba neturtingų žmonių savarankiškumo didinimui. Savarankiškumo padidinimui būtinos šios priemonės:

Siekiama dekonstruoti būdus, kaip skurdo problema yra apibrėžiama akademiniuose ir politiniuose tekstuose, ir susieti tai su siūlomais sprendimais ir poveikiu skurstantiesiems. Analizė remiasi „interpretyvistine prieiga“, kuri yra kildinama iš M. Foucault įkvėptos socialinės politikos tyrimų tradicijos (Goodwin 2011, Bacchi 2012). Šioje dalyje yra siūloma teorinė analizės schema, kuri sujungia keturis požiūrius į skurdo priežastis ir atitinkamas skurdo mažinimo strategijas: disciplinarinę, perskirstomąją, socialinės įtraukties ir socialinio investavimo. Pasiūlyta schema toliau naudojama analizuojant piniginių socialinių išmokų vaidmenį mažinant skurdą.

Mokslininkai skaičiuoja įvairiai, bet kaip jie beskaičiuotų, du faktai yra neginčytini:

Neįgalieji asmenys. Neįgalieji, kurie neturi globos, vos suduria galą su galu, nes jų išmokos yra labai menkos. Už gautą pašalpą, neįgalieji vos įstengia nusipirkti maisto bei apmokėti komunalinius mokesčius, ką jau kalbėti apie būtinus vaistus bei priemones būtinas oriai gyventi ir jaustis pilnaverčiais žmonėmis.

Valdžia viena negali įveikti skurdo, nes jo mažėjimas priklauso nuo daugybės reiškinių sąveikos.

Jeigu vaikų gimstamumas nepadidės, ateityje mažėjančiam darbingo amžiaus piliečių skaičiui teks išlaikyti vis gausesnę senstančią visuomenę.

Socialinės politikos įgyvendinimas išskaidytas tarp vyriausybės, apskričių ir savivaldybių, o koordinavimo mechanizmai neefektyvūs.

Lietuvoje daugiausia skursta žmonės gyvenantys kaime, pensininkai, daugiavaikės šeimos, neįgalieji asmenys.

  • Microsoft Word 139 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (2958 žodžiai)
  • Kolegija
  • Orinta
  • Skurdas kaip socialinės rizikos veiksnys
    10 - 3 balsai (-ų)
Skurdas kaip socialinės rizikos veiksnys. (2017 m. Lapkričio 28 d.). https://www.mokslobaze.lt/skurdas-kaip-socialines-rizikos-veiksnys.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 15 d. 20:37
×