Skysčių mechanika špera (2)


Mokslas apie sausumos vandeni ir vandens ištekliai. Garavimas nuo dirvos paviršiaus. Vandens garu kondensacija. Upės pagrindiniai upiu elementai. Upiu klasifikacija pagal maitinima vandeniu. Būdingi vandens debitai. Ežero balansas nuosedu susidarymas , užžėlimas. Požeminiu vandenu kilmė ir rūšys jų savybes. Gruntiniai požeminiai vandenys ir ju dėsniai. Požeminiu vandenų srauto debitas.


Mokslas nagr. Paviršinius vandenis ju tarpusavio ryšys ir tekejimo sąlygas vad.hidrologija. Hidrologija turi šiuos objektus:vandenynus,jūras,upes,ežerus,tvenkinius,pelkes,dregmes sankaupa ledynuose,dirvožemyje,sniego dangoje.Hidrologijos tikslas nustatyti vandens objektu pasiskirstyma teritorijoje, ir aiškinti šio objekto vandens saveika su aplinkiniais objektais.t.y.nustatyti kaip juda vandens mase,kaip garuoja,kokia reikšme turi vanduo tirpstantis ledo ir sniego vanduo,kaip formuojasi upiu intakai,ežeru uždumblėjimas,kaip susidaro pelkės,kokia ju itaka aplinkinems upėms ir ežerams.

Dirvotyra- nagrinėja kaip dulėja uolienos ir kaip vanduo išplauna paviršinius dirvos sluoksnius. Jūrų hidrologija nagrinėja procesus vykstančius jūroje ir vandenynuose dar vad.okeaonologija.

Sausumos hidrologija nagrinėja, upes ežerus,pelkes: skirstoma i: upiu hidrolog. Ezeru hidrol. Pelkiu hidrolog, požeminio vandens hidrolog, ledynu hidrolog.

HIDRIMETRIJA-hidrologijos sritis kuri nagrinėja matavimu ir stebėjimu metodus ir tiria vandens hidrologinius rėžimus.

BENDROJI SAUSUMOS HIDROLOGIJA-nustato vand. Formavimasi desnius, kaipsusidaro upes tinklas,kai keičiasi drėgmė,koks rišys tarp hidrologiniu reiškiniu irmetereloginiu salygu.

INŽINERINE HIDROLOGIJA- hidrologinio režimo rodiklius juos skaičiuoja ir sudaro prognozes ateičiai.

SAUSUMOS VANDENS FIZIKA-nagrineja ledo susidarymair tirpuma, vandens telkiniu termini režima.

SAUSUMOS VANDENS CHEMIJA-nagrineja vandens kokybinius rodiklius ir ju itaka aplinkai bei inžineriniams statiniams.

SAUSUMOS VANDENS DINAMIKA- nagrinėja sausumos masiu judejima, bangavima ir ju itaka aplinkai.

Nuotekine dali sudaro zemes paviršiaus rajonai kur vanduo tiesiog teka upėmis i jūras ar vandenynus.

Nenuotekine dali sudaro tie zemes paviršiaus rajonai kurie kalnais atskirti nuo jūru ir vandenynu siu rajonu vand. I juras ir vandenynus nenuteka,bet kaupiasi nenutekinimuose ežeruose iš kuriu vanduo garuoja ar filtruojasi i grunta.

Gamtoje skiriasi 2 vandens apytakos ratai –mazasis ir didysis. Mazasi buna kai išgaraves vand nuo juru ir vandenynu paviršiaus nepateka i sausumas,o pakiles ir kondensavęsis vėl iškrenta i juras ir vandenynus.

  • Microsoft Word 41 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 3 puslapiai (5273 žodžiai)
  • Kolegija
  • Krikon
  • Skysčių mechanika špera (2)
    10 - 3 balsai (-ų)
Skysčių mechanika špera (2). (2016 m. Rugsėjo 29 d.). https://www.mokslobaze.lt/skysciu-mechanika-spera-2.html Peržiūrėta 2018 m. Gruodžio 11 d. 13:25
×