Slyvų auginimo technologijos


Įvadas. Slyvų Genties požymiai. 4. Slyvų rūšys. Slyvų biologinės ir ūkinės savybės. Slyvų ūkinė reikšmė. Vaisių savybės. Vaismedžių savybės. Slyvų morfologiniai požymiai. Vaisių požymiai. Vaismedžių požymiai. 9. Slyvu veislės. 12. Paprastosios slyvos. 12. Diploidinės slyvos. 19. Slyvų dauginimas. 21. Kokį medį pasirinkti skiepijimui. Įskiepių pasirinkimas. 21. Tinkamiausias laikas skiepyti. Skiepijimo metodai. 23. Skiepo priežiūra. 25. Slyvu auginimo technologijos. 27. Sodinimas bei priežiūra. 27. Vainiko formavimas ir genėjimas. Vainiko formavimas. 28. Genėjimas ir šakų ramstymas. Derlius. Kokybiškas derlius. Derliaus nuėmimas bei saugojimas. Slyvu priežiūra nuo ligų ir kenkėjų. Slyvų kenkėjai, bei apsaugos priemonės nuo jų. Slyvų ligos, bei apsaugos priemonės nuo jų. Išvados. Informacijos šaltiniai. 39ĮVADAS.


Slyvos pasaulyje kultivuojamos daugiau nei 2000 metų, manoma, kad jos atsirado iš Sirijos. Įvairūs autoriai mini skirtingą pasaulyje aptinkamų veislių skaičių: 1000 – 2000 slyvų veislių iš 15 pasaulyje žinomų rūšių. Slyvos būna labai skirtingu vaisių formos, spalvos, jos skiriasi pagal nokimo laiką, medžio ir lapų formą bei kitus požymius. Slyvos auginamos ir kaip maisto šaltinis, ir dekoratyviniams tikslams bei kaip poskiepis. Iš visų veislių derliaus bei perdirbimo atžvilgiu slyvos užima 10-ą vietą po bananų, uobuolių, apelsinų, mango, vynuogių, kriaušių, ananasų, persikų bei mandarinų. Daugiausia slyvų auginama Europoja, po jos eina Azija bei Šiaurės Amerika. Pagrindinės slyvų auginimo šalys – Moldova, Jugoslavijos valstybės, Rumunija, JAV, Kinija.

Vaisininkystei skirstose publikacijose bei vaisių rinkoje neretai sutinkami įvairūs slyvų grupių pavadinimai, kurie vartotojams bei augintojams nėra visiškai aiškūs. Kai kurie iš jų žymi tam tikrą slyvų veislę, kiti vaisių pasiskirstymą pagal išvaizdą bei skonį. Todėl toliau apie dažniausiai aptinkamus pavadinimus.

Paprastoji slyva (Naminė slyva). Tai daugiausiai slyvų veislių („Viktorija“, „Perdrigon“, „Latvijas dezltena olplūme“, renklodai mirabelinės, vengrinės, aitriosios slyvos ir t.t.). Visos jos atstovauja slyvų rūšį Prunus domistica, turinčios 48 chromosomas. Amerikiečiai paprastąsias slyvas vadina ir europinėmis slyvomis

Dygioji slyva (P. spinosa L.), 2n = 32, auga Europoje, Mažojoje Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje aptinkama Nemuno šlaituose ties Seredžiumi, Veliuona, Trakų rj. ir kitur. Tai žemas dygliuotas, iki 5 m aukščio krūmas, rečiau medis su rutulišku vainiku, žiemą ištvermingas. Šaknų atžalos auga gausiai. Žydi labai anksti, prieš sprogstant lapams. Vaisiai smulkūs, apvalūs, tamsiai mėlyni, beveik juodi su pilku apnašu (rūkeliu), rutuliški arba elipsiški. Minkštimas žalias, tvirtokas, aitrus. Vaisiai prinoksta rugpjūčio - rugsėjo mėn., juos galima valgyti tik šalnų pakąstus. Dauginama šaknų atžalomis ir kauliukais. Sėjinukai tinka naminių slyvų ir abrikosų poskiepiams. Lietuvoje auginama forma - stambiavaisė dygioji slyva (var. macrocarpa Wallr.). Itin paplitusi Vilkaviškio rj. sodybiniuose soduose. Krūmas arba medis, užaugantis iki 3-4 m. aukščio, žiemą ištvermingas. Dauginamas šaknų atžalomis. Vaisiai prinoksta rugsėjo mėn., sveria iki 9 g, rutuliški, tamsiai mėlyni. Minkštimas žalsvai geltonas, saldžiarūgatis. Kauliukas sunkiai atsiskiria nuo minkštimo. Vaisiai valgomi švieži ir vartojami gaminiams.

Naminė slyva (P. domestica L.), 2n = 48. Ši rūšis žinoma tik sukultūrinta. Manoma, kad tai kaukazinės (P. cerasifera) ir dygiosios slyvos (P. spinosa L.) hibridas. Kilusi iš Kaukazo ir Mažosios Azijos. Archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad naminės slyvos buvo žinomos II-I a. pr. Kr. Savo veikaluose Plinijus Vyresnysis (29-79 m.) pateikia žinių apie Romoje auginamas slyvų veisles. Naminės slyvų veislės buvo auginamos Balkanuose ir kitose Pietų Europos šalyse, iš kur jos pateko į Moldovą, Ukrainą, Lenkiją. Lietuvos soduose šios slyvos veislių auginta jau XVIII a. Dabar Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 200 veislių, o pasaulyje - daugiau kaip 2000.

Kaukazinė (skėstašakė) slyva, vyšniaslyvė (P. cerasifera Ehrh., P. divaricata Ledeb.), 2n = 16. Ši slyvų rūšis savaime išplitusi Kaukaze, Balkanuose, Vidurinėje Azijoje, auginama Pabaltijyje ir kitur. Auginama sodų užuovėjose, gyvatvorėse prie sodybų, naudojama kaip pagrindinis poskiepis slyvoms. Vaisiai dažnai smulkūs, geltoni arba tamsiai raudoni, specifinio, saldžiarūgščio arba rūgštaus skonio, geriausiai tinka tik perdirbti. Medžiai nereiklūs bet šaltą žiemą neištvermingi. Žiedai rausvi, žydi anksti. Yra formų su raudonais lapais. Nuo aitrųjų slyvų skiriasi plikomis atžalomis bei plonais lapais.

  • Microsoft Word 1625 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 39 puslapiai (8580 žodžiai)
  • Kolegija
  • Dovydas
  • Slyvų auginimo technologijos
    10 - 3 balsai (-ų)
Slyvų auginimo technologijos. (2018 m. Sausio 08 d.). https://www.mokslobaze.lt/slyvu-auginimo-technologijos.html Peržiūrėta 2019 m. Kovo 19 d. 09:45
×