Socialinės pedagogikos praktika vaiko ir šeimos gerovės centre


Įvadas. Praktinės veiklos aprašymas. Institucijos pagrindinių socialinių edukacinių veiklų aptarimas. Atliktos praktinės veiklos analizė ir refleksija. Apibendrinimas. Literatūros sąrašas. Priedai. Priedas. Praktikos pažymėjimas. Priedas. Individualus trijų mėnesių praktinės veiklos Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre planas. Priedas. Praktikos dienoraštis. Priedas. Kompetencijų aplankas. Priedas. Kvalifikacijos tobulinimo seminaras “Asocialus kliento elgesys. Kaip dirbti?”.


Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre, atlikdama savo baigiamąją socialinės pedagogikos praktiką turėjau galimybę savo turimas teorines žinias taikyti praktinėje veikloje. Praktikos metu tobulinau gebėjimus tirti, analizuoti ir vertinti socioedukacinius reiškinius ir procesus, identifikuoti socialines edukacines problemas bei numatyti edukacinius šių problemų prevencijos kelius ir būdus, sužinojau apie socioedukacinio darbo su šeima, vaikais technologijas, socioedukacinio darbuotojo veiklos ypatumus. Šią įstaigą pasirinkau todėl, kad joje dirbu 3 metus. Man atrodė, kad vietoje, kurioje jau visus pažįstų, kurioje viskas žinoma, man bus lengva atlikti paskutiniąją praktiką. Tačiau lengva nebuvo, nes pradžioje buvo nuobodu, man atrodė, kad aš viską žinau, su viskuo esu susipažinus. Tačiau susipažinus aš buvau tik su ledkalnio viršūne, o tam, kad pažinčiau ir ledkalnio visą pagrindą, aš turėjau išlipti iš savo komforto zonos. Džiaugiuosi, kad tokie pokyčiai atsirado po pokalbio su praktikos tutore ir praktikos vietos direktore. Ji, išgirdusi mano problemą, pasiūlė man visą praktikos laikotarpį ir eiti kaip į praktiką, o ne kaip į darbo vietą, organizuoti, veikti, ieškoti, daryti viską kas man yra įdomu ir naudinga.

Tad pirmomis praktikos dienomis nemažai bendravau su įstaigos direktore, pavaduotoja socialiniams reikalams, kurios man daug papasakojo apie įstaigos istoriją, apie iššūkius, ankstesnes problemas ir dabartinius pokyčius. Tolimesniame praktikos laikotarpyje daugiausia bendravau su socialine pedagoge ir vyriausia socialine darbuotoja. Mano praktikos mentorė buvo socialinė pedagogė, kuri mane prieš tris metus apmokė darbo pagrindų. Šią socialinę pedagogę visada mačiau kaip pavyzdį sau, nes ji pareiginga, atsakinga ir tikrai kompetetinga šiai darbo vietai.

Pirma užduotis, kuri taip pat vertė susimąstyti apie savo pradinį požiūrį į praktiką, buvo individualios veiklos plano rašymas. Teko suprasti, kad čia neužteks mano kasdieninių, paprastų veiklų. Veiklas rašiau, konsultavausi kartu su savo praktikos mentore, vyriausia socialine darbuotoja, įstaigos pavaduotoja socialiniams reikalams. Tiesa, pirmasis parašytas veiklos planas buvo klaidingas, bet visada vadovaujuosi taisykle, kad tik per klaidas mes išmokstame geriausiai. Todėl pasikonsultavus su praktikos tutore, antrasis planas buvo pakoreguotas, buvo suskirstytas į veiklos sritis. Stengiausi visos praktikos metu plano laikytis, tačiau buvo veiklų, kurios keitėsi, kurių nepavyko organizuoti dėl įstaigoje pasikeitusių planų, finansavimo stygiaus ir pan.

Visos praktikos metu daugiausiai teko bendrauti su paauglėmis merginomis. Pradžioje man buvo tikrai sunku, nepasitikėjau savo jėgomis, skaičiau įvairią literatūrą apie darbą su paaugliais, konsultavausi su įstaigos psichologe, bendradarbiavau įvairiais klausimais su kolegėmis. Moduliui „socioedukacinis darbas su šeima“ rašiau individualų darbą apie socialinių įgūdžių ugdymą tokiose įstaigose ir daugiausiai skyriau dėmesio būtent tokių paauglių ugdymo metodams. Tačiau didžiausias rezultatas buvo matomas per veiklas kartu. Praktikos metu teko organizuoti ir dalyvauti ne vienoje veikloje. Kartais jos atnešdavo nusivylimo, nes išeidavo ne taip kaip planavau, susirinkdavo mažai vaikų, tačiau nepasidaviau ir veiklų įvairumu pasiekiau sau labai gerų rezultatų. Į mano organizuojamas veiklas ėmė rinktis ne tik mažesni vaikai, bet ir paaugliai. Taip pat, atlikdama praktika pastebėjau, kad šiems „sužeistiems“ vaikams, trūksta paprasčiausio supratimo, žmogiškumo ir pokalbių apie juos. Supratau, kad viskas, ko jie kartais nori – tai paprastas, žmogiškas suaugusiojo dėmesys. Kaip viena nuolat savavališkai pasišalinanti mergina sakė, „kai aš pabėgu, man auklėtoja net nepaskambina, ji net nebando manęs ieškot, paskambina policijai ir viskas.“ Iš vaikų pasakojimų supratau, kad jiems kartais pabosta vien tik šaukimas, liepimas, pakeltas auklėtojų tonas ir nuolatiniai gąsdinimai, kad išveš į socializacijos centrą. Todėl dažnai su vaikais darydavau arbatos gėrimo popietėles, kurių metu kalbėdavomės apie viską, vaikai mėgdavo man pasakoti savo nuotykius, klausdavo mano patarimų, juokaudavome, kartais žaisdavome stalo žaidimus. Įgavau jų pasitikėjimą. O svarbiausia, kad per tokias veiklas, galėdavau ne tik būti klausytoja, bet ir būdavau išklausyta koks turėtų būti tinkamas elgesys, kaip vienose ar kitose situacijose iš tiesų reikėtų pasielgti geriau. Taip pat džiaugiuosi, kad pavyko suorganizuoti su merginomis kelionę į Kauną, kurios metu, merginos dar labiau atsiskleidė. Pasak mentorės ir direktorės, gal tai nėra dideli pasiekimai, tačiau pasikalbėjus su paauglėmis, jos pasakojo, kad mano atėjimas į jų šeimyną, joms buvo lyg naujas vėjas. Kartu mes sugebėjome pakeisti ir pačios šeimynos interjerą, kūrėme namų jaukumą. Tai, mano manymu dideli pasiekimai kartu.

  • Microsoft Word 477 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 33 puslapiai (9492 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aušra
  • Socialinės pedagogikos praktika vaiko ir šeimos gerovės centre
    10 - 1 balsai (-ų)
Socialinės pedagogikos praktika vaiko ir šeimos gerovės centre. (2019 m. Lapkričio 09 d.). https://www.mokslobaze.lt/socialines-pedagogikos-praktika-vaiko-ir-seimos-geroves-centre.html Peržiūrėta 2019 m. Lapkričio 19 d. 05:12
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema