Socialinio darbo teorija ir praktika (2)


Socialinio darbo teorija ir praktika bendroji dalis . Įvadas į kursą. Socialinio darbo filosofija ir samprata. Socialinio darbo apibrėžimas. Socialinio darbo misija ir tikslai. Socialinio darbo istorinė apžvalga. Fizinė gerovė maistas , pastogė , sveikatos priežiūra. Galimybė vystytis emocionaliai ir protiškai. Santykiai su kitais asmenimis. Dvasinių poreikių patenkinimas. Fiziologiniai poreikiai – maistas , vanduo , oras. Saugumo poreikiai – išvengti skausmo ir fizinės žalos. Priklausomybės ir meilės poreikis – jaustis saugiai , palaikant artimus , intymius santykius su kitais. Pagarbos poreikis – turėti tikrą statusą ir pripažinimą savo grupėje , aplinkoje. Saviraiškos poreikis – potencijos , gebėjimų išraiška. Pažintinio supratimo poreikis – savęs supratimas ir išorinio pasaulio suvokimas. Pozityvus savęs suvokimas. Poreikis būti reikalingam ir vertinimam. Maistas , drabužiai , būstas. Socialinis darbuotojas kaip pagelbstintis asmuo. Socialinio darbuotojo įgūdžių samprata ir rūšys. Socialinio darbuotojo žinios. Socialinių darbuotojų kvalifikacinės kategorijos. Problemos ir jos sprendimo proceso samprata. Problemos sprendimo proceso etapai. Asmens stiprybės problemos sprendimo procese. Kliento ir socialinio darbuotojo santykis. Interviu socialiniame darbe. Socialinio darbo su šeima principai. Socialinio darbo ypatumai su vaikais.


Bendrojoje socialinio darbo teorijos ir praktikos dalyje aptariama esminiai socialinio darbo praktiką grindžiantys principai. Žinoma, kurso pradžia yra skirta išsiaiškinti kas tai yra socialinis darbas, kaip jis apibrėžiamas mokslinėje literatūroje. Toliau kurse pereinama prie socialinio darbo ir tikslo sampratos bei analizės. Be šių žinių sunkiai įsivaizduojama bet kurio profesionalo, tame tarpe ir socialinio darbuotojo veikla.

Socialinis darbuotojas, siekiantis universitetinio socialinio darbuotojo išsilavinimo, turi žinoti ir savo profesijos istorinę raidą, jos kismą bei pažangą. Ryšium su tuo, kurse yra numatoma socialinio darbo istorinės apžvalgos paskaita.

Socialinis darbas yra praktika skirta keisti situacijos kryptį, žinant interesą arba poreikį. Kitaip tariant, apie socialinio darbo praktiką turi būti galvojama iš kliento pozicijos, t.y. kur jis jaučia interesą arba yra numanomas poreikis. Atsižvelgiant į tai, studentas supažindinamas su žmogaus poreikių samprata, jų tenkinimo kliūtimis, problemos apibrėžimu.

Pabaigai, studentas turi galimybę įgyti žinių apie pagrindinius kliento ir socialinio darbuotojo sąveikos aspektus, interviu sampratą ir pobūdį, pagrindinius socialinio darbo principus su šeima ir vaikais.

Kas yra socialinis darbas, kaip jis yra apibrėžiamas įvairiuose šaltiniuose;

Tuo tarpu, Johnson (2001) apibūdinimu, socialinio darbo perspektyva padeda nustatyti tinkamiausius paslaugų tikslus ir numato tinkamą situacijos keitimo kryptį. Taip pat ši perspektyva paaiškina, kaip integruoti žinias apie žmogaus elgesį ir socialinę aplinką su socialinio darbo praktikos požiūriu, atsiliepiant į žmogaus poreikius. Socialinio darbo praktikos aspektas išplaukia iš klasikinių, šiuolaikinių socialinio darbo temų, kurios naudojamos žmogaus poreikiui apibūdinti.

Kaip matote, jau pristatyta trys požiūriai, tarp kurių galima rasti bendrų aspektų į socialinį darbą. Akivaizdu, kad tai dar ne viskas. Todėl pratęskime socialinio darbo apibrėžimų paieškas.

Tai, kad socialinio darbo apibrėžimas lieka diskusiniu klausimu ir nėra vienintelio visaapimančio, įrodo autoriai savo darbe “Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas, 2004”. Šiame leidinyje pateikiama įvairūs socialinio darbo apibrėžimai:

1. Asmenų ir grupių rėmimas iškeliant, išsprendžiant arba minimizuojant problemas, kylančias tarp jų ir aplinkos.

2. Potencialių nesklandumo sričių tarp asmenų ar grupių ir aplinkos nustatymas siekiant įveikti nesklandumus.

3. Kryptingo ir preventyvaus poveikio priemonėmis nustatyti ir stiprinti asmenų, grupių ir bendruomenių galias.

Vėliau, pvz., Vakarų Virdžinijos socialinio darbo plėtros projekte socialinis darbas apibūdinamas kaip veikla, susijusi su žmonių ir visuomenės institucijų sąveikomis. Socialinis darbas siekia paveikti žmonių gebėjimus realizuoti gyvenimo uždavinius ir vertybes, taip pat sumažinti jų kančias. Sąveikos tarp žmonių ir visuomenės instituciją skatinamos siekiant kuo didesnės visuotinės gerovės. Todėl galima išskirti tris pagrindinius socialinio darbo tikslus:

2. Skatinti sistemų, teikiančių žmonėms paslaugas ar aprūpinančių juos ištekliais, veiklos veiksmingumą.

3. Užtikrinti ryšius tarp žmonių ir sistemų, teikiančių paslaugas ar aprūpinančių ištekliais.

B. Komptonas siūlo tokį socialinio darbo apibrėžimą: Socialinis darbas - tai į asmenis (individualiai arba grupėje) orientuotas procesas, kurio tikslas - stiprinti individo gyvenimo kontrolę, kad jis įgytų gebėjimų rinktis, įveikti gyvenimo nesklandumus. Socialinis darbas turi skatinti tokius visuomenės pokyčius, kurie sudaro galimybę asmenims ir grupėms pasiekti paramą ir išteklius, didina pasirinkimo galimybes.

  • Microsoft Word 122 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 48 puslapiai (26150 žodžiai)
  • Universitetas
  • Jurgis
  • Socialinio darbo teorija ir praktika (2)
    10 - 1 balsai (-ų)
Socialinio darbo teorija ir praktika (2). (2017 m. Spalio 31 d.). https://www.mokslobaze.lt/socialinio-darbo-teorija-ir-praktika-2.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 20 d. 03:11
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema