Socialinio pedagogo ir tėvų partnerystė, dirbant su agresyvaus elgesio paaugliais


Socialinės pedagogikos studijų programos profesinės veiklos sričių, profesinių kompetencijų ir studijų programos tikslų įgyvendinimas diplominiame darbe. Santrumpų sąrašas. Lentelių ir paveikslų sąrašas. Svarbių terminų žodynėlis. Įvadas. Socialinio pedagogo ir tėvų partnerystė dirbant su agresyvaus elgesio paaugliais mokykloje teorinė analizė. Agresyvumą aiškinančios teorijos. Paauglystės samprata. Agresyvaus paauglio bruožai. Agresijos priežastys. Socialinio pedagogo ir tėvų partnerystės ypatumai dirbant su agresyvaus elgesio paaugliais. Socialinio pedagogo ir tėvų partnerystės pagrindiniai aspektai. Socialinio pedagogo veikla su agresyvaus elgesio paaugliais mokykloje. Socialinio pedagogo ir tėvų partnerystės dirbant su agresyvaus elgesio paaugliais mokykloje empirinis tyrimas. Tyrimo metodika. Tyrimo rezultatų aptarimas. Tėvų apklausos rezultatų analizė. Socialinių pedagogų apklausos rezultatų analizė. Išvados. Literatūra. Priedai.


Tyrimo problema - kokie yra socialinio pedagogo ir tėvų partnerystės ypatumai, dirbant su agresyvaus elgesio paaugliais?

Darbo objektas – socialinio pedagogo ir tėvų partnerystė, dirbant su agresyvaus elgesio paaugliais.

Darbo tikslas –išanalizuoti socialinio pedagogo ir tėvų partnerystę dirbant su agresyvaus elgesio paaugliais.

2.1.1. Teikti socialinę ir pedagoginę pagalbą ugdytiniams ir jų grupėms.

3.1.1. Teikti informaciją ugdytinių šeimoms ir bendradarbiauti su jomis įtraukiant jas į ugdytinių ugdymą.

4.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytiniais ir kitais ugdymo proceso dalyviais.

Socialinės pedagogikos studijų programos profesinės veiklos sričių, profesinių kompetencijų ir studijų programos tikslų įgyvendinimas diplominiame darbe2

I. SOCIALINIO PEDAGOGO IR TĖVŲ PARTNERYSTĖ DIRBANT SU AGRESYVAUS ELGESIO PAAUGLIAIS MOKYKLOJE TEORINĖ ANALIZĖ9

Agresyvių paauglių problemos aktualumą negrinėjo daugelis autorių: G. Navaitis (2001, p. 89), G.D. Mayers (2001, p. 108), R. Cambell (2000, p.130), V. Targamadze, D. Valeckienė (2007) ir kt. Socialinio pedagogo ir šeimos partnerystės pagrindinius aspektus nagrinėjo: V. Kučinskas (1997, p. 57), Civinskas (2006, p. 130) V. Jakavičius (1996, p. 266), I. Leliūgienė (2002, p. 222) E. Kačinskienė ir kt. (https:// ojs.kauko.lt/index.php/ssktpd/article/viewFile/93/87). Tačiau nepakanka mokslinės literatūros, kurioje būtų tiksliai apibrėžtas socialinio pedagogo vaidmuo, skatinant tėvų ir socialinio pedagogo partnerystę, dirbant su agresyvaus elgesio paaugliais, taigi iki šiol ši problema yra mažai tirta, analizuota.

Tyrimo imtis : 84 X pagrindinę mokyklą lankančių paauglių tėvai, interviu 10 socialinių pedagogų, dirbančių Šilalės rajono bendrojo lavinimo mokyklose.

Apibendrinant galima pasakyti, kad agresyvūs paaugliai yra greitai supykstantys, nesilaikantys taisyklių, priekabūs, pagiežingi, tačiau toks jų elgesys dažnai yra lemtas prasto savęs vertinimo, depresijos. Paaugliai dažnai blogai mokosi, nors jų intelektinis koficiantas nėra žemas, jie tiesiog yra labai išsiblaškę, nenori stengtis ir rodyti dėmesio tiems dalykams, kuriems yra verčiami jį rodyti, kadangi agresyviems paaugliams svarbiausia parodyti savo savarankiškumą prieš suaugusiuosius. Taigi agresyvaus paauglio bruožų yra daug ir įvairių, įvairūs autoriai išskiria skirtingus jų apibrėžimus, paauglio agresijos bruožai priklauso nuo paties paauglio, nuo to kaip su juo yra elgiamasi, tiek nuo aplinkos, kurioje jis auga.

Kitai daliai vaikų agresyvus elgesys pasireiškia tada, kai klasėje į juos visai nekreipiamas dėmesys, jie nesijaučia esą dėmesio centre. Panašios situacijos kartais būna ir namuose, kai vaikai nori sulaukti tėvų ar kitų šeimos narių dėmesio. Vaiko agresyvus elgesys mokykloje dažnai pasireiškia šaipymųsi iš draugų, taip sulaukiant dėmesio iš kitų draugų, mokytojų. Vaikams nėra labai svarbu, kad paskui bus kalbama apie jų nederamą elgesį, jiems svarbiausia, kad pasiektas tikslas – atkreiptas dėmesys į save. (Herrelmann, Unverzagt, 2001, p. 125).

Neatsiejama vaiko gyvenime ir žiniasklaida - informavimo priemonės daro didelę įtaką agresyviam elgesiui. Skaitydamas knygą, vaikas pats fantazuoja, susikuria sau vaizdinius, o televizija pateikia jau sukurtus, labai įtaigius vaizdus. Vaikas greitai pamiršta aplinkybes ir veiksmą, bet jausmai išlieka ilgam. Ne tik kriminalinėse laidose, bet ir vaidybiniuose bei animaciniuose filmuose gausu smurto. Remiantis G. Budvytiene (2000, p. 18) galima teigti, kad jei vaikas, nuolatos žiūri vaikiškus filmus, kuriuose liejasi kraujas, konfliktai sprendžiami jėga, laimi stipresnis, tai neabejotinai sudaro palankias sąlygas agresyvumui vystytis. Formuojasi supratimas, kad natūralu problemas spręsti fizine jėga. Taip pat atlikti tyrimai rodo, kad stebėdami smurto scenas žmonės darosi agresyvesni (Myers 2000. p. 655). Žinoma, šios teorijos yra gan vienpusiškos. Kasdienis gyvenimas yra gan sudėtingesnis, todėl norint nustatyti žiniasklaidos poveikį konkrečiam vaikui konkrečioje situacijoje, būtina išsami situacijos analizė.

  • Microsoft Word 85 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 42 puslapiai (12024 žodžiai)
  • Universitetas
  • Violeta
  • Socialinio pedagogo ir tėvų partnerystė, dirbant su agresyvaus elgesio paaugliais
    10 - 2 balsai (-ų)
Socialinio pedagogo ir tėvų partnerystė, dirbant su agresyvaus elgesio paaugliais. (2017 m. Lapkričio 15 d.). https://www.mokslobaze.lt/socialinio-pedagogo-ir-tevu-partneryste-dirbant-su-agresyvaus-elgesio-paaugliais.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 19 d. 03:02
×
142 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo