Socialinis aktyvumas


Įvadas. Socializacijos samprata. Asmens tapatumo problema. Išvados. Literatūros sąrašas.

Individo socialinio aktyvumo problema susijusi su socializacija, nes nuo pat gimimo iki mirties jis įsitraukia į įvairias veiklos rūšis ir visapusiškai bendrauja su jį supančia aplinka. Socializacijos procesas yra sąlygotas tiek mūsų biologinės prigimties, tiek kultūros, todėl nėra vieningos nuomonės, kuri socializacijos sąlyga – prigimtis ar kultūra – yra reikšmingesnė. Kiekvienas žmogus yra gamtos dalis, todėl paveldi tam tikrą genetinę programą, kurią sudaro elementarūs refleksai, instinktai, temperamentai, lemiantys socialinį elgesį. Įvairių krypčių mokslinės teorijos socializacija laiko svarbiu socialiniu procesu, formuojančiu individo asmenybę.

Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje socializacijos problema analizuojama labiau politiniu požiūriu, nes proceso metu asmenybė tampa nepakartojamu socialinių santykių subjektu, t. y. santykių, sudarančių pilietinės visuomenės pagrindą ir siejama su gerovės valstybe.

  • Microsoft Word 30 KB
  • 2013 m.
  • 9 puslapiai (1892 žodžiai)
  • Universitetas
  • Gytis
  • Socialinis aktyvumas
    10 - 3 balsai (-ų)
Socialinis aktyvumas. (2013 m. Gegužės 31 d.). https://www.mokslobaze.lt/socialinis-aktyvumas.html Peržiūrėta 2018 m. Balandžio 20 d. 23:24
×