Socialinis darbas su vaikais

Individualaus ir grupinio s. Kokybinio tyrimo ,,individualaus ir grupinio socialinio darbo metodų derinimo ypatumai dirbant su vaikais . Tyrimo ,,individualaus ir grupinio socialinio darbo metodų derinimo ypatumai dirbant su vaikais iš socialinės rizikos šeimų duometyrimo aktualumas. Lietuvoje socialinis darbas yra nauja ir besiformuojanti profesija. Todėl yra akivaizdus metodinės literatūros, skirtos profesionaliam socialiniam darbui trūkumas bei didelis profesinės savivokos poreikis. Dirbti socialinį darbą reiškia kasdien ir nuolat susidurti su nuoga gyvenimiška realybe, su nelaime, su nepavykusiu, neišsipildžiusiu gyvenimu, su visuomenės silpniausiais ir, deja, labiausiai jai nereikalingais [1 gvaldaitė l. Švedaitė b. Socialinio darbo metodai. Vilnius: sdrc. P. ]. Praktinio darbo metodai yra socialinio darbo profesijos pagrindas. Kaip teigia l. Gvaldaitė ir b. Švedaitė ,,profesija, siekianti aukštu lygiu spręsti visuomenės jai patikėtus uždavinius, privalo savo veikloje remtis preciziška metodologija, antraip kyla pavojus, kad dirbsime chaotiškai, nesistemingai, pasikliaudami vien asmenine intuicija, nuojauta, laikysimės skirtingų vertybinių nuostatų [2 ten pat, p. ].

Socialinio darbo klientai priklauso silpniausiam, skurdžiausiam visuomenės socialiniam sluoksniui, todėl socialinio darbuotojo veikla turi būti kuo mažiau formali ir biurokratiška, antraip ji nepasieks savo tikslinės grupės. Pasak l. Gvaldaitės ir b. Švedaitės ,,socialinis darbuotojas taikydamas vienokius ar kitokius socialinio darbo metodus atlieka socialinės kontrolės, normalizavimo funkciją, nes siekiama atkurti klientų gebėjimą gyventi pagal visuomenėje įprastas normas [3 ten pat, p. 15-. ]. Tačiau xxi amžiaus visuomenėje ypač svarbus yra ir socialinio darbuotojo kaip įgalintojo, padedančio savarankiškai individams kurti savo gyvenimą, vaidmuo. ,,kita vertus siekiama padėti konkrečiam asmeniui – pasiekti, kad jis vidujai pasikeistų, o tam reikia ne tik įsigilinti į asmens situaciją, bet ir užmegzti draugišką, nuoširdų abipusio pasitikėjimo santykį su klientu [4 ten pat. ].

Socialinio darbo kaip profesijos uždaviniai ir klientų problemų specifiškumas reikalauja kompleksinės intervencijos ir aukštos specialistų kvalifikacijos. Šiandieninėje Lietuvoje galima išskirti du pagrindinius tiesioginės intervencijos metodus, kurie yra taikomi dirbant tiesiogiai su klientais – tai individualus ir grupinis socialinio darbo metodai.

šie metodai yra taikomi ir dirbant su vaikais iš socialinės rizikos šeimų – tai tikslinė grupė, į kurią reikia atkreipti ypatingą dėmesį.