Socialinių įmonių atsiradimo tendencijos


Įvadas. Socialinių įmonių samprata ir požymiai. Socialinių įmonių tikslas. Socialinis įmonių skaičiaus pokytis. Pirmosios socialinės įmonės atsiradimo istorija. Socialinės įmonės Europoje. Socialinės įmonės Lietuvoje. Socialinių įmonių spindesys ir skurdas. Išskirtinės sąlygos. Moka daugiau negu gauna. Socialinių įmonių pavyzdžių analizė. UAB „Justura“. UAB „Verslo bitė“. Viešoji įstaiga neįgaliųjų ugdymo ir lavinimo centras „Tu gali“. Išvados. Literatūra.


Išanalizuoti kas yra socialinė įmonė ir kokie jos požymiai, veiklos kryptys.

Šios įmonės turi didele valstybes paramą. Taip pat joms yra taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Socialinės įmonės tapo palankia terpe įgyvendinant ir plėtojant skirtingas aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

Išvardinti kriterijai daugiau apibrėžia idealų socialinės įmonės tipą. Idealiu atveju socialinė įmonė išsikelia šiuos pagrindinius tikslus: socialinius, ekonominius, socialinius- politinius. Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad socialinės įmonės dirba su neįgaliaisiais, ilgalaikiais bedarbiais ir žemos kvalifikacijos žmonėmis, pabėgėliais ir imigrantais bei kitomis gyventojų grupėmis, tai yra su tais asmenimis, kurių įsidarbinimo galimybės dėl įvairių priežasčių yra itin menkos. Socialinės įmonės rūpinasi sunkumų darbo rinkoje bei visuomeniniame gyvenime patiriančių tikslinių grupių asmenų užimtumu, padeda jiems išbandyti verslininkystę, užsiimti kita produktyvia veikla. Socialinių įmonių privalumai yra:

Socialinių įmonių veikla galima suskirstyti į tris pagrindines sritis: piliečių grupės, savarankiška pagalba bei partnerystė tarp bendruomenės ir viešojo sektoriaus. Europos Sąjungoje dėl skirtingų kultūrinių ir kalbinių tradicijų socialinės įmonės sąvoka suvokiama skirtingai. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas siūlo išskirti šių įmonių požymius:

Pasižymi teisinių formų ir modelių įvairove, pavyzdžiui kaip savitarpio pagalbos draugijos, kooperatyvai, fondai ir t.t.;

Veiklos nepriklausomumas, pabrėžiant dalyvavimą ir bendrą sprendinių priėmimą, valdyseną bei demokratiją;

Misija yra siekti socialinių tikslų, o pelnas yra tik priemonė šiems tikslams pasiekti. Gautas pelnas yra investuojamas socialinių tikslų siekimui, tokių įmonių valdymas yra atviras, vadovaujamasi solidarumo ir atsakingumo principais ir nepriklauso nuo valdžios institucijų.

Kas ketvirta kasmet įsteigta įmonė yra būtent socialinio verslo įmonė.

75 % socialinių įmonių veikia socialinių paslaugų, užimtumo ir mokymo aplinkosaugos, švietimo bei bendruomenių vystymo veiklose.

Socialinių įmonių atsiradimas siejamas su plintančia pažeidžiamų gyventojų grupių, tarp jų ir neįgaliųjų, socialine integracija. Socialinių įmonių plėtra skirtingose Europos šalyse vyko spontaniškai, sprendžiant socialines-ekonomines problemas.

Pirmosios socialinės įmonės Europoje kūrėsi XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Jų veiklą galima suskirstyti į tris sritis: piliečių grupės, savarankiška pagalba ir partnerystė tarp viešojo sektoriaus ir bendruomenės.

Socialinių įmonių atsiradimui įtakos turėjo didėjantis nedarbas ir ilgalaikių bedarbių bei žemos kvalifikacijos žmonių, pabėgėlių ir imigrantų bei kitų socialiai pažeidžiamų grupių užimtumo problemos.

Lietuvoje socialinių įmonių kūrimo pradžia laikyti 2004 m., socialinių įmonių statusą Lietuvoje 2005 m. gavo 9 įmonės, pirmosios jų buvo UAB „VIKADA“, UAB „PANEVĖŽIO LIRONTA“, UAB „Pajuva“ ir UAB „Jovaigė“, jos socialinį statusą įgijo 2005 m. sausio 1 d.

  • Microsoft Word 47 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2484 žodžiai)
  • Kolegija
  • Karolina
  • Socialinių įmonių atsiradimo tendencijos
    10 - 1 balsai (-ų)
Socialinių įmonių atsiradimo tendencijos. (2017 m. Gruodžio 08 d.). https://www.mokslobaze.lt/socialiniu-imoniu-atsiradimo-tendencijos.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 18 d. 13:58
×