Socialinių mokslų krypties absolventų kvalifikacijų atitikimas darbo rinkos poreikiams


Aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinamumo problema žmogiškojo kapitalo teorijos požiūriu. Lietuvos darbo rinkos galimybių spąstai Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventams. Lietuvos darbo ir profesijų rinka. Investicijos ir inovacijos į žmogiškąjį kapitalą. Ekonomikos sektorių struktūra. Prielaidos, susijusios su darbo rinka pasiūla paklausa. Atlyginimai. Darbdavio požiūris į jauną specialistą. Lietuvos aukštųjų mokyklų veiklos strategijos ir švietimo politika. Lietuvos aukštojo mokslo studijų turinio reformos instrumentų potencialas pagerinti aukštųjų mokyklų absolventų kvalifikacijų atitikimą darbo rinkos poreikiams. Tyrimo metodologija. Išvados. Rekomendacijos. Literatūra.


Tyrimo objektas. VDU socialinių mokslų krypties absolventų kvalifikacijų atitikimas darbo rinkos poreikiams.

Grindžiamoji teorija. Atliekant tyrimą remiamasi socialinio realizmo bei socialinio konstruktyvizmo teorijomis, kurios abi yra nukrypusios į žmogų, į jo darbo našumą, didžiausią pridėtinę vertę, naujų idėjų konstravimą ir pan.

Gauti tyrimo rezultatai parodo kokia yra VDU absolventų integracija darbo rinkoje, kiek absolventų sėkmingai dirba pagal įgytą kvalifikaciją; nedirba; arba dirba nekvalifikuotą darbą, kiek darbdaviai/ vadovai investuojama į absolventų integraciją darbo rinkoje, kur ir kaip turėtų būti investuojama į jų įsitraukimą darbo rinkoje, kad rezultatai būtų pagerinti. Taigi tyrimo metu paaiškėjo, jog integracija darbo vietoje nėra labai palanki VDU absolventams, akcentuojamos tokios siekiamybės, kaip didesnis aukštųjų mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimas, bei žinoma didesnės investicijos skirtos absolventų integracijai darbo rinkoje.

Prasidėjus informacijos amžiui šiuolaikinei darbo rinkai vis svarbesnės darosi žmogaus sukauptos žinios, įgūdžiai, asmeninės savybės. Vis dažniau organizacijos įsitikina, jog jų sėkmė ir konkurencingumas priklauso nuo tinkamai ir profesionaliai parengto žmogiškojo kapitalo. Suprantama, jog organizacijų pelnas priklauso ne tik nuo jų sukaupto modernaus materialaus turto-technikos, bet nuo profesionaliai aukštojoje mokykloje parengtų absolventų žinių; rezultatų. Materialus įmonės turtas nėra pats svarbiausias ir labiausiai pelną lemiantis veiksnys, didžiausią reikšmę įmonei daro žmogiškasis faktorius: darbuotojų išsilavinimo lygis, jų bendravimas, pasitikėjimas vienas kitu, pasitikėjimas vadovais kaip autoritetu, bei, žinoma, pačių darbuotojų lojalumas, vertybės, motyvacija, kompromiso siekimas, noras bendradarbiauti.

gėlių pardavėjai floritai, staliai, degalinės operatoriai, verpėja, audėjai, kirpėjai, minikiūrininkai kosmetologai.

1.3. LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ VEIKLOS STRATEGIJOS IR ŠVIETIMO POLITIKA. BENDRADARBIAVIMAS SU DARBDAVIAIS.

Bendrieji aukštųjų mokyklų absolventų kvalifikacijų atitikties darbo rinkos poreikiams veiksniai:

* naudojamos konkuravimo darbo rinkoje strategijoskaip pasirenka nišą kaip pateikia darbdaviams kokiais būdais Brownas:lošėjo ar puristo strategija

Absolventų karjeros ir profesinio tobulėjimo galimybių sąsajos su įmonių/organizacijų veiklos strategijomis:

* žmonių išteklių poreikių vystymo strategijos buvimas ir vykdymas įmonėje/ organizacijoje.

II-sis interviu „Darbdavys“ buvo atliktas su paslaugų sektoriaus darbdaviais, tam kad nustatyti jų poreikius ir reikalavimus, susijusius su darbuotojų (ypač aukštųjų mokyklų absolventų) žiniomis; gebėjimais; kvalifikacijomis. Taip pat analizuojama jų, kaip darbdavių investavimo į darbuotojų (ypač jaunų, neatyrusių darbuotojų, aukštųjų mokyklų absolventų) žinias, mokėjimus ir profesinį tobulėjimą galimybes. Prieš pateikiant interviu klausimus buvo ieškomi darbdaviai, pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Atrinkus tinkamus respondentus (9 respondentai) buvo tariamasi dėl pusiau struktūruoto interviu, kurio metu buvo renkami duomenys.

II-ojo interviu „Darbdavys“ metu tyrimo imtis taip pat determinuota - tikslinė, t.y. iš anksto apgalvota. Tyrimo dalyviai atrinkti remiantis šiais kriterijais:

Respondentai atitikę išsikeltus kriterijus (9-respondentai) bei sutikę duoti interviu buvo apklausti, užfiksuotos darbdavių unikalios nuomonės, nuostatos, konkretizuojamas kontekstas. Siekiant išvengti intersubjektyvumo, konkrečios turinio analizės rezultatai bus lyginami ir paremiami kitų panašaus tipo studijų, nagrinėjusių adekvatų fenomeną, rezultatais. Pusiau struktūruoto interviu klausimų eiga, bei respondentų norai išreikšti savo nuomonę taip pat nebuvo ribojami. Darbe pristatoma 9–interviu analizė.

Komentarai apie darbdavius. Interviu trukmė neviršijo 30 minučių. Respondentai turi skirtingų patirčių priklausomai nuo amžiaus, nuo kurio priklauso sukaupta patirtis ir žinoma įmonės/organizacijos dydžio. Kiekvienas respondentas buvo informuotas, koks yra vykdomo tyrimo tikslas, bei jo trukmė. Respondentams patvirtinus, kad nori ir gali duoti interviu, buvo derinamas kiekvienam respondentui tinkamas laikas ir vieta.

  • Microsoft Word 438 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 92 puslapiai (24537 žodžiai)
  • Universitetas
  • Jonas
  • Socialinių mokslų krypties absolventų kvalifikacijų atitikimas darbo rinkos poreikiams
    10 - 1 balsai (-ų)
Socialinių mokslų krypties absolventų kvalifikacijų atitikimas darbo rinkos poreikiams. (2017 m. Gruodžio 17 d.). https://www.mokslobaze.lt/socialiniu-mokslu-krypties-absolventu-kvalifikaciju-atitikimas-darbo-rinkos-poreikiams.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 20 d. 21:25
×