Sociolingvistika


Sociolingvistikos mokslo objektas , problematika ir tyrimo metodai Sociolingvistikos objektas. Sociolingvistikos raida ir ryšiai su kitais mokslais. Kalbos funkcijų teorija kelia ir sprendžia. Mokslininkai ir jų tyrimai. Dialogine ir monologine. Komunikacinę Socializuojamąją Minties palaikymo , atramos thought sustaining function. Aprašomosios , deskriptyvinės , socialinės ir ekspresyvinės. Aprašomoji - deskriptyvinė. Emotyvinę ceremoninę maginę ritualinę religinę. Svarbiausia kalbos funkcija yra KOMUNIKACINĖ. Į ją sutalpiname skirtingus aspektus , niuansus ir taip persidengia kitos kalbos funkcijos. Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai. Kiekybiniai. Kalbų ekspresyvios ir vaizduojamosios galimybės. Tautos išmintį perteikiantys posakiai. Tarmė , akcentas. Kalba , mandagumas ir socialiniai veiksniai. Socialiniai veiksniai. Nežymėta suaugusio individo elgsena. Į akis krinta tik jų pažeidimai. Socializacijos proceso metu. Adresanto ir adresato santykių autonomiškumą. Yra išskiriami šie bendravimo principai. Negatyvi ir pozityvi išorinė raiška. Negatyvi išorinė raiška. Distancinio negatyvaus ir kontaktinio pozityvaus. Išorinę grėsmę skirtingose visuomenėse gali kelti. Mandagumo teorijos pradininkė - Lakoff išskyrė dvi pagrindines taisykles. Lakoff nuomone , būti mandagiam reiškia. Visuomenė yra susiskaldžiusi į tokias socialines klases žemesniąją , viduriniąją ir aukštesniąją. Kalba ir etniškumas. Nori signalizuoti ir savo šaknis. Nuslėpti savo tapatybę. Formuojant savo etninę tapatybę. Sujungia dabartį su praeitimi. Kiekviena kalba turi savitą pasaulio vaizdą. Kalba pertvarko tikrovę. Nevienodai pažįsta pasaulį. Terminų būvimas taip pat atskleidžia pagrindinius tautos interesus.


Sociolingvistikos problematika – kalbos socialinės diferenciacijos problema ir kalbos vystymosi socialinio sąlygotumo problema.

Tiriama: kalbinis elgesys ir social. kintamieji. Svarbūs aspektai: dinamiškas fenomenas, natūrali aplinka, „stebėtojo paradoksas“.

Kiekybiniai: duomenys - skaičiai. Tikslumas, patikimumas, objektyvumas, moksliškumas, matuoja objektyvius faktus, tyrėjas „kalnakasys“.

Kokybiniai: duomenys - tekstas. Gilumas, detalumas, jautrumas, subjektyvumas, kontekstualumas, natūralumas (lauko tyrimai), konstatuoja soc. realybę, tyrėjas „keliautojas“.

Kokybiniai metodai: stebėjimas, giluminis interviu, fokusuotos/grupinės diskusijos, biografinis, atvejo tyrimas, dokumentų/tekstų/diskurso analizė, pokalbio analizė. Kada naudoti? Kai mažai žinoma apie tyrinėjamą objektą, kai nėra teorijos ir išankstinių hipotezių, tyrimo meta sudėtinga, kompleksiška, kai norima suprasti subjektyvias prasmes.

Ribotumai: negalimi kiekybiniai apibendrinimai, negalima tikrinti hipotezių, reikia daug laiko duomenų rinkimui ir analizei.

Ji turi ryšių su kalbotyra, sociologija (bendravimo sociolog.), etnografija, soc. psichologija, antropologija, edukologija ir kt.

Kalba visuomenėje vartojama gana įvairiems reikalams – žmonių tarpusavio sąveikai, bendravimui, organizavimui.

Ilgą laiką vyravo požiūris, kad kalba skirta mintims formuoti ir išreikšti.

XXa. Jau manoma, kad tai ne vienintelė kalbos funkcija, kad svarbu ir jausmų išraiška, vidinio pasaulio atskleidimas per kalbą, įtakos darymas pašnekovui.

Kalba yra svarbus būdas žmonių kooperacijai įgyvendinti. Ji yra priemonė įvairiai žmonių veiklai koordinuoti ir koreguoti siekiant bendrų ir abipusių tikslų.

Pažvelgę į kai kurias konkrečias situacijas matome, kad kartais nei vienas mūsų ištartas pasakymas neperduoda kitam jokios realios informacijos, tik praneša apie mūsų gerą nuotaiką/ palankų nusiteikimą/ mandagumą/ norą būti draugišku. (prašom, atsiprašau, kokia graži diena! Kaip lėtai traukinys važiuoja..)

Kai kuriose primityviose visuomenėse intensyviai vartojami tam tikri žodžiai, siekiant, kad pvz augtų javai, veistųsi gyvuliai – ar tokį kalbos vartojimą galima laikyti komunikacija, reiktų labai suabejoti.

Kalba gali pateisinti neveiklumą: daug lengviau žodžiais užjausti, nei padėti realiai; gražiai kalbėti apie tėvynę, nei dėl jos aukotis ir t.t.

Kalboje yra pasakymų, kurių ištarimas jau ir yra veiksmo atlikimas: Prašau atleisti. Susirinkimą skelbiu atidarytą. Prisiekiu sakyti tiesą. Kalbantysis tarsi ištaria formulę ir taip atlieka tam tikrą veiksmą.

3) Kalbos funkcijų tarpusavio priklausomybė- ekvivalencija ar subordinacija (tokiu atveju, kai pripažįstamos kelios kalbos funkcijos)

Kalbos funkcijas nustatant ir tiriant, atskleidžiamas kalbos vaidmuo visuomenėje, nusakoma socialinė kalbos prigimtis, kartu apibūdinama pati kalba. Nustatyti daikto ar reiškinio funkciją ir yra apibrėžti patį daiktą ar reiškinį.

Nėra vienos nuomonės kiek funkcijų turi kalba, taip pat kaip ir nevienodai sutariama kas yra kalba. Atsakymas nuo to kiek funkcijų turi kalba, kas yra jos funkcija yra susijęs su tuo, kaip tyrėjai supranta kalbą (pvz.: jei išsikelsime kalbą kaip socialinį reiškinį, aikštėn iškyla vienos funkcijos)

AKTYVINĘ- kurią sudaro kalba, tiksliau šneka, esanti veikimo, veiklos dalis (speech in action). Medžioklė, žvejyba ar žemdirbystė, karas, žaidimai, šokiai ar dainos - visų šių scenų veikėjai atlieka nustatytus veiksmus, siekia apibrėžto tikslo. Kalbėjimas, šneka, čia pamatinis vienetas, kuris sudaro situacijos ir momento ryšį, be kurio vieninga socialinė veikla yra negalima. Bendroje veikloje vartojama kaip veiksmo būdas, pvz., žūklaujant, šneka yra pilna techninių terminų, žodžių ir trumpų nuorodų į aplinką, detales ir jų kaitą (Trauk, mesk, plauk toliau, paleisk ir t.t.) Kiekvienas toks šūktelėjimas yra susietas su konkrečia situacija, tikslu, veiksmų koordinavimu. „Ji yra mąstymo būdas, bet ne mąstymo įnagis”.

  • Microsoft Word 62 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (10066 žodžiai)
  • Universitetas
  • Erika
  • Sociolingvistika
    10 - 1 balsai (-ų)
Sociolingvistika. (2017 m. Lapkričio 07 d.). https://www.mokslobaze.lt/sociolingvistika.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 21 d. 08:13
×
142 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo