Sociologijos samprata projektas


Sociologija. Kiekvienas žmogus privalo ne tik gerai išmanyti savo darbą. Sociologija padeda suprasti įvairias socialines sistemas ir jų struktūras. Sociologijos dėmesio centre yra žmogus, kaip pagrindinis “Pasaulio teatro” aktorius. Sociologija tiria. Reiškinius ir procesus , kurie įtakoja skirtingas žmonių bendravimo formas. Sociologijos mokslo ištakos – Antikos laikai. Suprasti ir pagrįsti. Graikų filosofas Aristotelis (384 - 322 pr. Aristotelis. 384 m. pr. Kr. gimė Makedonijoje, 17-kos metų pradėjo lankyti Platono Akademiją Atėnuose. Pagal Aristotelį. Yra 3 geros ir 3 blogos valstybės valdymo formos. Ypatingas siekimas pažinti socialines –politines gyvenimo sąlygas kilo 18 a. Soclialistais- utopistai. Klodas Anri Sen –Simonas, Šarlis Furje, Robertas Owenas. Klodas Anri Sen –Simonas. (1760-1825). Prancūzų mąstytojas, sociologas. Šarlis Furje (1772-1837). Prancūzų filosofas, išskyrė 2 pagrindines epochas barbarų ir civilizuotą. Robertas Ovenas (1771-1858). Anglijos visuomenės veikėjas. Karlas Liuisas de Monteskje (1869-1755). Filosofas enciklopedistas. Karlas Liuisas de Monteskje. Tyrinėjo klimato. Lietuvos mokslininkai. Vladas Gaidys Romualdas. Vienas pirmųjų. Augustas Comte (1798-1825). Prancūzų filosofas, sociologijos ir pozityvizmo doktrinos įkūrėjas. Mūsų žinojimas nuoseklia seka per tris skirtingas teorines būsenas teologinę arba fiktyviąją. Augustas Comte. Teologinėje pakopoje žmogaus protas aiškina pasaulį aukščiausiųjų jėgų veikimu. Sociologijos mokslas turi būti pozityvus. Pozityvaus mokslo esmė yra tame. Pozityvaus metodo taikymas visuomenės pažinime padėjo suvokti. Augustas Comte nekėlė. Comte manė, kad remiantis visuomeninio žmonijos vystimosi kaitos dėsniu. Augustas Comte (1798-1857). Industrinės visuomenės ypatumai. Pramonė remiasi moksliniu darbo organizavimu ir siekia maksimalaus atsiperkamumo. Priklausomai nuo to, kurias iš išvardintų priežasčių laikoma svarbiausiomis. A. Comte pasisakė už privačios nuosavybės išlaikymą. Svarbūs yra asmenybės ir visuomenės tarpusavio santykiai. Čarlzas Robertas Darvinas (1808-1882). Baigė teologijos studijas. Herbertas Spenseris (1820 – 1903 ). Anglų filosofas, biologas, psichologas ir sociologas. Herbertas Spenseris. XIX a. pab. susiformuoja Natūralistinės orientacijos sociologijos kryptis. Herbertas Spenseris (1820-1903). Visuomenės formacijos teorija. Karlas Marksas ir. Karlas Marksas (1818-1883). Filosofas politikos. Fridrichas Engelsas (1820-1895). Vokiečių filosofas, politinis veikėjas filosofas. analizuoja kapitalistinės ekonomikos bei visuomenės sanklodą.


Klodas Anri Sen –Simonas, Šarlis Furje, Robertas Owenas.

Prancūzų filosofas, išskyrė 2 pagrindines epochas: barbarų ir civilizuotą, kurioje žmonės negali būti laimingi, nes įsigali konkurencija, mažėja dvasingumas. Jis nagrinėjo žmogaus socialinio statuso įtaką visuomeninės santvarkos formavimuisi. Norint sukurti harmoningą visuomenę, reikia panaikinti socialinę nelygybę, kuri kuria tik chaosą. Žmogaus gyvenimo prasmę sudaro darbas, o kad jis būtų malonus – reikalinga bendruomenė iš 1 600 asmenų. Reikia išnaudoti individo įgimtus polinkius. “Be jokios abejonės, tautos, kurios savo moterims duodavo daugiausiai laisvės, visada būdavo pačios geriausios”.

Tyrinėjo klimato, geografinės aplinkos, žmonių skaičiaus įtaką žmonių gyvenimo socialiniams, politiniams ir ekonominiams aspektams. Labai yra svarbi jo trijų valdymo būdų teorija: demokratija, aristokratija, despotija. Tai jis perėmė iš Antikos mąstytojų. Teigė esant ryšį tarp užimamos teritorijos ir politinio režimo. Respublika – nedidelė, monarchija – vidutinio dydžio, imperija – labai didelis politinis junginys.

Vladas Gaidys, Romualdas Grigas, Petras Leonas, Vylius Leonavičius, Arvydas Virgilijus Matulionis Valdas Pruskus, Mykolas Romeris , Irena Luobikienė ir kt.

Vienas pirmųjų, kuris palaikė gamtos mokslų principų taikymą visuomeninio gyvenimo pažinime buvo Klodas Anri Sen- Simonas ir jo sekretorius Augustas Comte.

Teologinėje pakopoje žmogaus protas aiškina pasaulį aukščiausiųjų jėgų veikimu. Antroje pakopoje šios jėgos pakeičiamos abstrakčiomis jėgomis. Trečioje pakopoje žmogaus protas pripažindamas neįmanomą abstraktų pažinimą, atsisako spręsti Visatos kilmės ir paskirties klausimus, o taip pat ir reiškinių vidinio priežastingumo problemas. Žmogaus protas gali tik apjungti tų reiškinių dėsningumų stebėjimus.

  • MS PowerPoint 757 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 225 puslapiai (11359 žodžiai)
  • Kolegija
  • Simona
  • Sociologijos samprata projektas
    10 - 2 balsai (-ų)
Sociologijos samprata projektas . (2017 m. Gruodžio 17 d.). https://www.mokslobaze.lt/sociologijos-samprata-projektas.html Peržiūrėta 2018 m. Gruodžio 18 d. 20:13
×