Sodybų tvarkymo istorinė patirtis Lietuvoje


Sąvokos. Įvadas. Kraštovaizdžio samprata ir formavimas. Kraštovaizdžio samprata. Kraštovaizdžio formavimas. Pastatų išdėstymas sodyboje. Sodybų tvarkymas ir apželdinimas. Sodybų tvarkymas. Sodybų želdinimas. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas.


Natūralus kraštovaizdis – mažai antropogenizuotas ir Lietuvoje pasitaikantis dažniausiai tik draustiniuose. Šiam kraštovaizdžio tipui priklauso miškai, pelkės, kalnai, vandens telkiniai. Tai tebesiformuojantis kraštovaizdis, kurio raidai esminę įtaką daro gamtiniai procesai, o žmogaus veikla – tik minimali.

Antropogeninis kraštovaizdis – tai kraštovaizdis, kuris yra žymiai labiau sukultūrintas nei antropogenizuotas. Pagrindinė funkcija antropogeninio kraštovaizdžio yra pertvarkyti. Pertvarkoma yra žemės paviršius, čia yra tiesiami keliai, struktūriškai keičiamas kraštovaizdis.

Darbą sudaro: įvadas, santrauka (lietuvių, anglų kalbomis), literatūros apžvalga, išvados ir literatūros sąrašas. Apimtis: 17 puslapių, 1 paveikslas, 21 šaltinis.

gamtine kraštovaizdine adaptacija (kultūrinių elementų priderinimu prie kraštovaizdžio gamtinių savybių);

Kaip teigia Bučas sprendžiant kaimo kraštovaizdžio ekologinio bei estetinio formavimo klausimus, bene vienas iš atsakingiausių darbų yra žemės ūkių želdynų sistemos kūrimo darbai. Šie želdynai atlieka rezervatines, apsaugines, rekreacines ir ūkines funkcijas. Rezervatiniai žemės ūkio želdynai yra paskelbiami draustiniais arba gamtinio ar kultūrinio profilio paminklais. Apsauginiai žemės ūkio želdynai yra labiausiai paplitę ir yra tokių tipų: vandens, laukų, gyvenviečių, pakelių ir ūkinių objektų. Jie turi būti formuojami kaip vientisa sistema. Rekreaciniai minėtieji želdynai pirmiausia turi sudaryti pilnavertė rekreacinę aplinką kaimo gyventojams (Bučas, 1988).

Planuojant žemės ūkio struktūras, turi būti vadovaujamasi metodiniais reikalavimais žemėvaldų formavimui. Perspektyvių ūkio žemėvaldų išdėstymui ūkio žemėvalda turi sudaryti vientisą ir patogų naudoti plotą. Atskirai nuo pagrindinio ploto gali būti sodyba, žemės sklypai su ūkiniais pastatais, miškas, pieva. Kai didelę ūkio žemėvaldą suskaido dirbtinės kliūtys, kaip geležinkelis, magistraliniai ir krašto keliai, pelės, ežerai ir kt., sąlygos ją nuolat naudoti sudaromos kartu planuojant žemėvaldos struktūrą (Žemėtvarka..., 1999).

Kuriant naują sodybą prisitaikoma prie gamtinio kraštovaizdžio sąlygų, įvertinamos žemės ūkio naudmenos, pastatų konstrukcijos, kelių trasos, inžineriniai įrenginiai ir kt. Kuriant naują sodybą buvusioje sodybvietėje laikomasi kraštovaizdžio perimamumo principo. Vieta naujai sodybai parenkama aukštesnėse, sausesnėse ir nuotakesnėse, gruntinio vandens lygis drėgnuoju metų laiku tūrėtų būti giliau 1 m nuo žemės paviršiaus. Rengiant sodybą atsižvelgiama į esamų kelių tinklą ir įvairius traukos objektus.

Naujų statinių struktūra (pastatų išdėstymas sodyboje, jų kiekis) etnokultūros atžvilgiu gali būti tradicinė arba netradicinė. Jei būsimas statinys patenka į unikalios - nacionalinės ar kitos svarbios reikšmės teritorijas, būtini papildomi kraštovaizdžio estetikos bei etnokultūros paveldo statybos reikalavimai. Prisitaikant prie gamtinio kraštovaizdžio sąlygų, įvertinamos žemės naudmenos, naudmenų optimizavimo priemonės, pastatų konstrukcijos, požeminės ir antžeminės komunikacijos, kelių tinklas ir kt. Taip kompleksiškai kuriamas harmoningas kultūrinis kraštovaizdis, o šis prisitaikymas vadinamas gamtinės adaptacijos principu (Survila, 1996).

• numatyti pagrindinio statinio – gyvenamojo namo vietą, nuo kurio vietos sklype bei išvaizdos priklausys kitų statinių bei įrenginių išdėstymas. Gyvenvietėje namo vietą lemia įvairūs statybiniai bei architektūriniai reikalavimai bei įvairios komunikacijos. Vienkiemyje namui vietą parinkti žymiai lengviau, nes nevaržo anksčiau paminėti veiksniai, todėl tinkamiausia vieta – aukštesnė, šiltesnė, vaizdingesnė, dažniausiai ne sklypo viduryje, nes tada sunkiau išdėstyti kitus pastatus bei teritoriją padalinti į atskiras veiklos zonas; sodybos teritorija sąlyginai suskirstoma į tris veiklos zonas.

  • Microsoft Word 422 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (5049 žodžiai)
  • Universitetas
  • Indrė
  • Sodybų tvarkymo istorinė patirtis Lietuvoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Sodybų tvarkymo istorinė patirtis Lietuvoje. (2018 m. Birželio 13 d.). https://www.mokslobaze.lt/sodybu-tvarkymo-istorine-patirtis-lietuvoje.html Peržiūrėta 2019 m. Spalio 20 d. 22:12
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema