SOLAS kursų konspektas

Gaisro metu atviroje erdvėje temperatūra pakyla iki 90°C, o uždarose siekia 400°C ir daugiau. Šilumos srovės nuvandenina žmogaus organizmą, pažeidžia kvėpavimo takus, pradeda stipriai plakti širdis, prasideda nervinis susierzinimas, pažeidžiama nervų sistema.

Dujų cheminė sudėtis susidaranti gaisro metu, priklauso nuo degančios medžiagos. Visose dujose yra anglies dvideginis (CO2) ir anglies monoksidas (CO), kuris ypač pavojingas žmogaus organizmui.

Esant koncentracijai 1.3% - keli įkvėpimai priveda prie sąmonės netekimo, o kelios minutės kvėpavimo – prie mirties.

Normali žmogaus veikla, kai deguonies yra 21%, jaučiami raumenų darbo pažeidimai, kai (O2) iki 15%, nuovargio jutimas, sąmonės aiškumo praradimai kai O2 – 10-14%. Sąmonės netekimas, kai O2 žemiau 10%.

Dūmai – tai nesudegusios anglies ir kitų degių medžiagų dalelės pakibusios ore, kurios dirgina akis, kvėpavimo takus ir plaučius. Jos susimaišiusios su dujomis, todėl turi visas toksines medžiagas kaip ir dujos

Sprogimas – esant atitinkamai degios medžiagos garų koncentracijai ore, gali susidaryti sprogus mišinys. Sprogimo priežastimi gali būti:

Šiluminis savaiminis užsiliepsnojimas – tai oksidacijos proceso metu išsiskirianti šiluma, esant tam tikrom sąlygom, šis procesas greitėja. Šilumos išsiskyrimo greitėjimas ir perėjimas į degimą vadinama savaiminiu užsiliepsnojimu.

Konvekcija – įkaitęs oras cirkuliuoja. Įkaitęs oras kyla į viršų, per ventiliacines angas sklinda toliau.

Jei medžiaga prie 750°C ir žemesnės temperatūros neapanglėja, neišskiria degiųjų dujų ir neužsiliepsnoja, ji laikoma nedegia

Jei medžiaga prie 750°C ir žemesnės temperatūros apanglėja, išskiria degiąsias dujas, užsiliepsnoja, vadinama degiąja.

Užsiliepsnojimo temperatūra – tai tokia žemiausia temperatūra, prie kurios degusis mišinys priartinus degimo šaltinį užsiliepsnoja (daugiau už pliūpsnio temperatūrą 30-40°C daugiau).

A klasė – gaminamos iš plieno arba jį pakeičiančių medžiagų. Tokios konstrukcijos nedega. Yra izoliacija. Visos A klasės konstrukcijos turi nepraleisti ugnį, dūmus, nekeisti savo konfiguracijos ir neiširti 1 val. laike. Priešinga nuo ugnies pusė gali įkaisti ant 139°C. Atskirų taškų įkaitimas leidžiamas ant 180°C.

B klasė – gaminamos iš ugniai atsparių medžiagų, turi izoliaciją. B klasės pertvaros privalo nepraleisti ugnį, dūmus ir nekeisti savo konfiguracijos. Priešinga nuo ugnies pusė gali įkaisti 139°C. Atskirų taškų įkaitimas leidžiamas ant 225°C.

C klasė – gaminamos iš karščiui atsparių medžiagų, ugnies ir dūmų nepralaidumo negarantuoja. Kad neiširtų gaisro metu, reikia aušinti vandeniu.

Nepriklauso nuo laivo energetinės sistemos. Bendralaivinį aliarmą laive paskelbia budintis kapitono padėjėjas arba kapitonas gavęs signalą apie kilusį gaisrą.

Reditorius (įrenginys kopijuojantis signalą gautą nuo jutiklio, skaičius lygus saugojamų patalpų skaičiui)

Jei negalima atidaryti durų, arba jei neįmanoma su gesintuvu užgęsinti ugnį – hermetizuoja patalpą ir skuba į susirinkimo vietą

Bendralaivinio aliarmo skelbimas (7 trumpi ir 1 ilgas garsinis signalas)

Pagal žvalgų grupės raportą pasirenkamos gaisro gesinimo priemonės (Pvz.: nuspręsta panaudoti tūrinę CO2 sistemą)

Žvalgų grupė vyksta į avarinę patalpą ir ją apžiūri (taip pat patikrinamos gretimos patalpos)

Užuolaidos ir užtiesalai neturi būti arčiau 0,5m nuo elektros prietaiso

Priklausomai nuo to kokio agregationio būvio dega medžiaga ir kokiomis priemonėmis reikia gesinti gaisrai skirstomi į klases:

A klasė – dega kietos degios medžiagos. Pagrindinė gesinimo priemonė – vanduo. Tačiau kietas medžiagas galima gesinti visomis medžiagomis. Pvz.: medis, popierius