Spalvoti metalai tarptautinė prekyba
Galima teigti, jog tarptautinė spalvotųjų metalų prekyba Lietuvoje prasidėjo 1990-aisiais metais, jai atgavus nepriklausomybę. Daugumos dabar suklestėjusių verslininkų verslo pradžia buvo būtent tada. Žinoma, dažnai prekyba spalvotaisiais metalais vyko nelegaliai, ypač nepriklausomybės atkūrimo pradžioje, kuomet dar nebuvo sukurta atitinkamų įstatymų. Prekybos klestėjimo laikotarpį galima laikyti 1993-iuosius metus, kuomet metalų kainos buvo itin palankios.
Darbo tikslas yra apžvelgti tiek ekonomiškai Lietuvai naudingas, tiek nuostolingas šios tarptautnepriklausomybės atgavimo pradžioje legalios tarptautinės prekybos metalais kaipo ir nebuvo, nes šiai sričiai dar nebuvo paruošti įstatymai – spalvotieji metalai nebuvo strateginė žaliava. Vadinasi manevruoti jais iš vienos valstybės į kitą nebuvo sudėtinga. Dabar išleidus nemažai įstatymų situacija pasikeitusi ir nelegali prekyba beveik negalima.
Spalvotieji metalai yra importuojami iš rytų (daugiausiai iš rusijos, ukrainos bei kazachstano, kartais iš gudijos). Todėl Lietuvos verslininkai privalo turėti patikimus partnerius ne tik vakaruose (daugiausiai anglijoje, vokietijoje bei kitos europos šalys), tačiau ir rytuose. Galima teigti, jog Lietuviai tiesiog yra tarpininkai parduodant spalvotuosius metalus iš rytų į vakarus.
Populiariausi parduodami metalai yra varis bei bronza. Tačiau prekyba vyksta ir nikeliu, cromu, aliuminiu bei kitais tauriaisiais metalais.
Verslininkams pelningiausia prekyba – nikeliu arba variu (pastaruoju metu šio metalo kaina tarptautinėse biržose kyla), kadangi jų kainos yra didžiausios.
Esminis skirtumas tarp legalios ir nelegalios prekybos yra tas, jog legaliai dirbantys verslininkai turi licenzijas ir jie moka mokesčius.
Licencijos, leidimai, patvirtinimai, registravimas, įgaliojimai. - tai daug įvairių biurokratinių instrumentų, kurie veikia vienodai - draudžia arba leidžia užsiimti viena ar kita veiklos rūšimi. Problema slypi tame, kad nepaisydama individo valios valdžia pasilieka sau teisę spręsti kokiomis sąlygomis galima veikti tam tikrose srityse, o kokiomis - draudžiama. Licencija - valdžios intervencijos į rinką priemonė. Licencija liečia ne vien verslininką, kuris apsisprendė pasirinkti tam tikrą veiklą. Licencijų naštą Lietuvoje neša visi žmonės. Vieni nukenčia dėl padidėjusių kainų, kitus slegia valstybinio reguliavimo išplitimas jų teisių apribojimas, tretiems nepriimtina nepateisinta kontrolė ir valdininkų savivaliavimas.
