Statistika, jos reikšmė, medicininės statistikos rūšys

Tikimybių teorija – tai matematikos mokslo šaka , tirianti masinių atsitiktinių reiškinių dėsningumus. Kitaip galima pasakyti – tikimybių teorija matematiniais metodais tiria atsitiktinius reiškinius.

Statistika – tai mokslas tiriantis statistinių duomenų rinkimo, sisteminimo, analizės metodus ir jų praktinį panaudojimą.

Statistikos uždavinys yra informacijos (žinių) rinkimas, analizė ir loginis įvertinimas. Statistika yra glaudžiai susijusi su tikimybių teorija, nes statistika naudoja tikimybių teorijos sąvokas ir metodus. Statistikos teorija moko suderinti empirinį ir teorinį statistinių dydžių nagrinėjimą, matyti tikimybinių sąvokų (tikimybės, atsitiktinio dydžio, tikimybių funkcijų) ryšį su tikrove, empiriniais jų analogais, įžvelgti masinių reiškinių dėsningumus, kurie tikimybių teorijoje nusakomi labai abstrakčiai.

Tikimybių teorija yra fundamentalus mokslas, o statistika – taikomasis mokslas, kuriuo nagrinėjami įvairūs reiškiniai remiantis tikimybių teorija. Be tikimybių teorijos visi statistiniai skaičiavimai yra neišsamūs, dažnai tik iš dalies pagrįsti.

Reikšmė: be statistikos metodologijos negalima statistinių duomenų pasaulio susieti su tikimybiniais modeliais, fundagyventojų sveikatos būklės statistika. Gyventojų sveikatos būklę apibūdina demografiniai rodikliai (gimstamumas, mirtingumas, natūralus gyventojų prieaugis), gyventojų fizinis subrendimas ir sergamumas. Medicinos statistika nagrinėja ne tik šiuos rodiklius, bet ir tuos veiksnius, kurie veikia gyventojų sveikatą (socialinės, ekonominės, darbo ir buities sąlygos, fizinė aplinka. ).

Sveikatos apsaugos statistika – tai medicinos darbuotojų ir įstaigų bei įvairių priemonių, gerinančių gyventojų sveikatą, statistinė analizė.

Statistinio metodo taikymas klinikinėje ir teorinėje medicinoje (įvairių sanitarinių ir higienos normų nustatymas, naujų profilaktikos ir gydymo metodųkiekvienas gydytojas turi išmanyti teorinius statistikos pagrindus ir mokėti juos pritaikyti savo mokslinėje bei praktinėje veikloje.

Tobulėjant medicinos technikoms, atsirandant vis naujiems gydymo ir diagnostikos metodams reikia mokėti atsirinkti, kas geriau, naudingiau.