Strateginio planavimo ir valdymo teoriniai aspektai
Kiekvieną rinkos sąlygomis dirbančią firmą veikia daugybė išorinių jėgų: politinių, ekonominių, socialinių bei technologinių. Be to, rinkoje susiduriama su produkcijos ar paslaugų kainomis, konkurencija, žaliavų stygiumi ir daugybe kitų faktorių, kurie, atskiru atveju, gali nulemti firmos likimą. Ne mažiau svarbu teisingai įvertinti ir firmos vidaus situaciją. Čia lemiamą vaidmenį vaidina žmonės, informaciniai, finansiniai bei materialiniai ištekliai, kurių stoka arba nepatenkinama kokybė taip pat gali vienaip ar kitaip paveikti firmos būseną. Todėl firma rinkos sąlygomis gali funkcionuoti tik tada, kada jos savininkas ir visi dirbantieji sugeba objektyviai įvertinti minėtas išorines ir vidaus sąlygas, prognozuoti ateitį, organizuoti numatyta linkme savo veiksmus ir nuolatos kontroliuoti esamą padėtį. Visa tai padeda atlikti pirmoji valdymo funkcija - planavimas, kuri yra visų valdymo sprendimų pagrindas [seilius, 1994, p. 181 - 182].
Planavimas - valdymo ciklo funkcija, kurią realizavus apibrėžiami įmonės tikslai ir nustatomi veiksmai bei priemonės tiems tikslams įgyvendinti [vasiliauskas, 2002, p. 30] * pasaulio patirtis įrodė, kad visos firmos, didelės ir mažos, žymiai efektyviau dirba, kurios turi rašytinius planus. Priimta planus vadinti ilgalaikiais, trumpalaikiais ir operatyviniais.
Ilgalaikiai planai sudaromi penkerių ir daugiau metų laikotarpistrateginis planavimas - formalus procesas, kuriuo vadovai tiksliai apibrėžia savo planus, analizuoja įvairių strategijų santykius, pranašumus ir susitinka aptarti veiklos, kuriai teikiama pirmenybė, krypčių. Problemos sprendimo procesas, reikalaujantis iš firmos numatyti įvykius ir nustatyti, kaip geriausiai panaudoti galimybes ir apsisaugoti nuo grėsmių. Priemonė naudojama įmonei prisitaikyti prie ateities aplinkos [palubinskas, 1997, p. 200].
Iš jos seka kitos tris funkcijos (organizavimas - vykdytojų parinkimas, funkcijų perdavimas, grupių formavimas ir T; įtakos darymas - motyvacija, komandavimas, komunikacijos ir kt. ; kontrolė - plano vykdymo matavimas, nukrypimų išaiškinimas, plano koregavimas. ). Tik parengus planą atsiranda galimybė parinkti vykdytojus, sudaryti struktūrą, perduoti funkcijas ir paskirstyti užduotis, motyvuoti vykdytojus ir jiems vadovauti, užtikrinti komunikacijas tarp vykdytojų, vertinant jų darbo kokybę. Planavimas ir kontrolė yra labai glaudžiai susiję procesai. Nors kontrolė labiausiai telkia dėmesį į nukrypimus nuo nustatytų standartų, tačiau turi būti glaudžiai susijusi su planuojamais apibrėžtais tikslais.
