Strateginis valdymas

Strategija – išvertus iš graikų kalbos – generolo mokslas, generolo menas, kariuomenės išdėstymo menas. Tai taisyklių, principų rinkinys, kurių reikia vadovams priimant sprendimus. Tai detalus, visapusiškas planas, skirtas įgyvendinti organizstrateginis valdymas visada susijęs su perspektyva, Starategija keliama ateičiai, nors ji naudojama ir dabartiniu momentu. Galimybėmis reikia mokėti pasinaudoti. Požiūris į perspektyvą formuojamas prognozavimo pagrindu. Prognozuoti galima nuo technikos. Prognozės metodai atėjo nuo mokslo prognozių iki verslo. 1960m. Paplito prognozavimas. Tai pagrindinis strateginio valdymo metodas.

Prognozavimas – kiekybinės ir kokybinės analizės procesas, kuriuo siekiama numatyti galimas prognozuojamo objekto būsenos ateitį ar tokių būsenų pasiekimų kiekius, būdus, ateitį.

Rezultatas – tam tikram laikotarpigenetinis – galimų prognozavimo objektų būsenų ateityje nukmatymas; jis prasideda nuo dabartinės objekto būsenos įvertinimo, Išeities pozicija – esamas potencialas.

Tikslinis – būdų numatymas, kaip pasiekti pasirinktą objekto būseną ateity; jis prasideda nuo tikslo pageidaujamos būsenos alternatyvos parinkimo. Išeities pozicmakro aplinka: teisminiai, ekonominiai, socialiniai, ekonominiai, technologiniai ir techniai veiksniai. Visa tai turime nusintuityvusis – naudojamas tuomet, kai nra galimybių ar sudėtinga taikyti kiekybinius metodus. Jo pagrindas – ekspertų nuomonė. Ekspertai – įm. Aukščiausio lygio vadovai kviečia konsultantus iš įvairių sričių. Svarbu numatyti. Naudojamas swot analizės metodas – įvardinamos įm. Stipriosios ir silpnosios pusės, įvairios galimybės.

Mokslinis prognozavimas – remiasi analize, tyrimais ir eksperimentais. Svarbus vaidmuo matematiniams prognozavimo metodams.

Regresiniai modeliai – skirti, rezultatinių kiekybinių rodiklių lygio priklausomybę nuo kelių įtakojančių veiksnių, analizei.

Trendo modeliai – skirti, kiekybinių rodiklių dėsningumo analizei. Kiekybinio rodiklio dinamika atspindi, dinaminę eilutę r reikšmių skirtingoms laiko momentams, seką.

Struktūrinės analizės metodai – skirti analizuoti prognozavimo objekto ar proceso struktūriniams pokyčiams. Leidžia apskaičiuoti tradicinius, statistinius, struktūros ir struktūrinių pokyčių rodiklius. Tai lyginamieji svoriai, struktūrinių pokyčių absoliutieji ir santykiniai rodikliai.

Tai parodo prognozavimo ir strateginio valdymo ryšį.