Streso įtaka sveikatai


Įvadas. Stresas ir stresoriai. Streso poveikis imuninei sistemai. Stresoriai slaugytojų darbe bei jų įtaka sveikatai ir savijautai. Situacija. Savęs vertinimas. Išvados. Literatūra.


Išsiaiškinti streso poveikį žmogaus sveikatai gana svarbu. Didelis darbo krūvis, maži laiko bei pagalbos resursai kelia darbuotojų nepasitenkinimą, emocinį ir psichologinį išsekimą. Patiriamas stresas darbe, yra tarp veiksnių, labiausiai keliančių sveikatos sutrikimus

Stresas – (“stress”) - anglų kalbos žodis, reiškiantis padidintą įtampą. Šis terminas kiek skirtingai suprantamas skirtingose kasdienio gyvenimo srityse, tačiau, visais atvejais, stresas yra vidinė būsena, pasižyminti tuo, kad visada sukelia padidintus reikalavimus (Miniauskienė, Urnikienė, 2006). Mokslinėje literatūroje žodis „stresas“ vartojamas apibūdinti įtampos priežasčiai, jos sukeltai būsenai bei neigiamoms tos būsenos pasekmėms(Chmiel, 2005).

Kadangi dėl tikslaus „streso“ apibrėžimo nesutariama, priklausomai nuo tyrimo krypties bei tikslo, streso samprata įvairiose šaltiniuose pateikiama nevienareikšmiškai. Pateikiama keletas:

Stresui apibrėžti, psichologijoje dažniausiai naudojamas R. S. Lazarus pateiktas aiškinimas, kuris stresą apibūdina kaip procesą, sudarytą iš 3 dalių: 1. Stresoriaus suvokimas, tai išorinis arba vidinis veiksnys, pasireiškiantis kaip grėsmė, iššūkis, praradimas; 2. įvertinimo procesas, jo metu įvertinama potenciali žala, atskiriama kas grėsminga, žalinga nuo naudingo; 3. streso įveika, taip apibūdinamami asmens veiksmai, kurių metu kūnas ar psichika bando sumažinti kylantį stresorių (Kasiulis ir kt., 2003).

Stresą sukelia aplinkos veiksniai, vadinami stresoriais, kuriuos sukelia beveik visi pokyčiai žmogaus kasdieniniame gyvenime, kurie kelia poreikį susidoroti su susidariusia situacija.

Mokslinėje literatūroje apibrėžiamas teigiamas ir neigiamas stresorių poveikis, kylant stresui, kaip žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsenai (Januškevičius ir kt, 2006). Kituose moksliniuose šaltiniuose jie skirstomi dar į vidinius, išorinius, fiziologinius, psichologinius, apibūdinama jų trukmė. Teigiamai jie veikia skatindami įveikti sunkumus, pasiekti užsibrėžtus tikslus. Distresą (neigiamą stresą) sukelia išoriniai dirgikliai, atsirandantys slegiančiose situacijose, stipriai veikiantys organizmą bei psichiką. Vidiniai stresoriai – vidinis nusiteikimas, dideli reikalavimai sau arba iš šalies primestų tikslų siekimas, ne pačių išsikelti. Pagal pobūdį stresoriai gali būti fiziologiniai(šaltis, karštis, trauma) ir psichologiniai (konfliktas, nesėkmė, netikrumas dėl ateities ir t.t.). Pagal trukmę išskiriami – staigūs (trunkantys trumpai – nuo kelių sekundžių iki keleto dienų), chroniški – trunkantys ilgai (nuo kelių savaičių iki kelių metų), bei kintami, kai streso buvimo laikotarpį, keičia nebuvimo laikotarpis (Pikūnas, Palujanskienė, 2005; Miniauskienė, Urnikienė, 2006).

Apibendrinus, streso sąvoka vartojama nevienareikšmiškai, skirtingai suprantama kasdienio gyvenimo srityse, visais atvejais kelianti padidintus reikalavimus adaptaciniams organizmo sugebėjimams, jį aktyvuojanti. Moksliniuose šaltiniuose išskiriamas skirtingas stresorių poveikis organizmui – jis teigiamai veikiantys, padedantys įveikti sunkumus, pasiekti užsibrėžtų tikslų, bei daro neigiamą įtaką asmens psichikai bei organizmui.

Profesionalumu visuomenėje garsėjančios profesijos linkusios demonstruoti savo veiklos metodus, jie dažniausiai – standartizuoti, lyginant su metodų taikymų slaugytojo darbe, todėl užsitarnauja palankų profesijos vertinimą visuomenės atžvilgiu.

Slaugytojo darbas turi didžiulę patirtį, niekas neabejoja jos reikalingumu. Užsienio autoriai, analizuojantys slaugytojų profesinę kasdienybę, apibūdina ją, kaip sudėtinga.

  • Microsoft Word 37 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2840 žodžiai)
  • Kolegija
  • Indre
  • Streso įtaka sveikatai
    10 - 2 balsai (-ų)
Streso įtaka sveikatai. (2018 m. Sausio 15 d.). https://www.mokslobaze.lt/streso-itaka-sveikatai.html Peržiūrėta 2018 m. Gegužės 27 d. 22:47
×