Struktūrinė valstybės politika

Dabartinės valstybės ūkyje galima išskirti įvairias struktūši struktūra aktuali valstybėse, kurios perėjo iš komandinės į rinkos ekonomiką. Dažniausiai naudojami rodikliai.

Kokią dalį bvp sukuria viena ar kita nuosavybės forma funkcionuojantis ūkis (privkokia kapitalo dalis sukaupiama atitinkamame sektoriuje (šis rodiklis gįvertinamas sukuriamų produktų ar darboši struktūra yra svarbi, nes įvairiose ekonominės veiklos sferose sukuriamas nevienodas bvp; sferos yra nevienodai imlios energijai, žaliavoms, darbui, todėl atlieka nevienodą vaidmenį pelno ir bvp sufor­mavimskirstymas į ekonomines veiklos sritis įvairiose šalyse yra nevienodas, tačiau dabar yra siekiama suvienodinti šį klasifikavimą (globalizacija).

Lietuvoje nuo 1996 metų naudojama europos sąjungos ekonominės veiklos rūšių klasifikacija. Nuo šių metų (2000m. ) naudojamas naujas klasifikatorius (skirtumas – pataisytas vertimas) [1 žr. Valstybės žinios, 1999m. , nr. ]. Pagal šią klasifikaciją vipraktikoje naudojami ir įvairūs ekonominės veiklos sektorių junginiai (bendriausia prasme: gamybos ir paslaugų sferos; žemės ūkis, pramonė, statyba ir paslaugos (neoficialu, bet patogu)).

Valstybinio ūkio struktūra kaip kiekybinis santykis yra nepastovi. Ji keičiasi įtakojama įvairių veiksnių. Ekonominės politikos uždavinių: pvz. , pereinant iš komandinės į rinkos ekonomiką, uždavinys yra sukurti rinką.

Struktūrinė politika pasireiškia kaip valstybės taikomų priemonių sistema (visuma), skatinanti struktūrinuis pasikeitimus šalies ekonomikoje. Skiriamas didelis dėmesys tolygiam išteklių pasiskirsjos objektas – tam tikros ekonominės veiklos sferos (ūkio šakos). Pagalba/paskatinimas yra teikiamas atskiriems ekonomikos sektoriams. Tikslas – sudaryti prielaidas struktūriniams pertvarkymams, padidinti konkurencingumą užsienio rinkose, sušvelninti struktūrinių poslinkių socialines pasekmes. Rinkos šalyse šakinė struktūrinė politika vykdoma.

Sprendžiant problemas, susijusias su struktūriškai silpnomis, mažinančiomis gamybą šakomis. Ši pagalba padeda įveikti socialinius sunkumus, susijusius su darbuotojų atleidimu. Taigi taikomos palaikomojo pobūdžio priemonės.

Perspektyvių ūkio šakų, pažangių technologijų skatinimas (skatinamojo pobūdžio priemonės). Tikslas – išlyginti skirtingų regionų ekonominį potencialą ir užtikrinti vienodas gyvenimo sąlygas (t. Vidutines pajamas, kvalifikuotų darbo vietų paskiūlą, švietimo ir socialinio aprūpinimo sąlygas), o taip pat išlyginti miesto ir kaino gyvenimo kokybės lygį.