Studentų mokymosi motyvacija

Mokymasis mūsų gyvenime turi didelę reikšmę. Apie mokymąsi diskutuojama mokyklose, universitetuose, namuose, įstaigose ir žiniasklaidoje. Be išsilavimino vis sunkiau ko nors pasiekti. Kasmet vis didesnė dalis moksleivių, baigusių privalomą mokslą, siekia brandos atestato, vis daugiau vidurinės mokyklos absolventų renkasi aukštąsias mokyklas, daugiau studijuoti ateina baigusių kitas mokymo įstaigas, taip pat jau turinčių aukštojo mokslo diplomus. Be to, tęsti mokslo sugrįžta vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, didėja studento amžiaus vidurkis. Todėl labai svarbu eiti šiuo keliu pirmyn ir sužinoti bei atskleisti,temos aktualumas – įvairūs tyrimai rodo, kad nesėkmingo mokymosi mastai šiuolaikinėje švietimo sistemoje yra ryškūs, ir kaip viena to priežasčių neretai įvardijama motyvacijos mokytis stoka.

Tikslas – sužinoti, kas skatina studentus mokytis, kas lemia jų studijųžodis motyvacija yra kilęs iš lotyniško žodžio morere – judinti, skatinti. Šis žodis gali būti naudojamas kaip poreikio sinonimas, tam tikro elgesio, veiksmų, tikslingos veiklos skatinimas, kurį sukelia įvairūs motyvai. Motyvaciją galime taip pat pavadinti procesu, skatinančiu elgtis taip, kad būtų pasiekta svarbių žmogui tikslų arba kad būtų patenkinti poreikiai ir motyvai. Motyvacija apima žmogaus poreikius, troškimus ir įsisąmonintus norus, interesus ir polinkius, vertybes, pažiūras ir įsitikinimus. Kartais motyvacinę jėgą įgyja jausmai ir emocijos arba charakterio bruožai. Motyvacija perkelia mus iš nuobodulio į susidomėjimą, sukelia mumyse energiją ir padeda ją nukreipti viena linkme.