Sutapdintų stogų remontas


Sutapdintų stogų remontas statybos darbų praktika. Sutapdintų stogų remonto svarba. Sutapdinti stogai ir drėgmė. Remonto būdų parinkimas. Šiuolaikinės sutapdintų stogų įrengimo technologijos.


Pasak.Karablikovo.A. .ir.Ustinovičiaus.L. (2001), .Lietuvoje.kasmet.plokščių.sutapdintų stogų.remontui.išleidžiama.apie.70.mln. .Lt, .bet.tokių.stogų.remonto.poreikiai.pastoviai.auga. .Jau nuo.80-ų.metų.pradžios.sutapdintų.stogų.eksploatacinių.savybių.atstatymo.problemą bandė spręsti tokie.mokslininkai.kaip.A. .Folominas, .M. .Povaliajevas. (Maskva), .I. Šteinas (Estija), .K. Ilginis, P. Kuisys. (Lietuva). .Kai.kurie.sprendimai.šioje.srityje.aktualūs.ir.dabar. .Pakankamai.gerai.ištirtas stogo.dangos defektų.formavimosi mechanizmas.ir jų.atsiradimo.priežastys, .sutapdintų stogų temperatūrinis.ir drėgmės.režimas juos.eksploatuojant, stogų.vėdinimo problemos. .Prof. K. .Ilginis ilgalaikiu.tyrimų pagrindu.pasiūlė visą.eilę sutapdintų.stogų remonto.sprendimų, .dauguma.iš.jų.gali būti pritaikyti.ir dabar.

Po masiško.1990-ųjų.metų būstų privatizavimo.Lietuvoje daugiabučių namų.gyventojai susidūrė su.netikėtomis problemomis. .Visų pirma su.sutapdintųjų stogų, .kurie tapo.nebetinkamais eksploatuoti, remontu. .Dar.1986 m. P. Kuisio.atlikti.daugiabučių.gyvenamųjų.namų.stogų.tyrimai parodė, .kad tokių.stogų.naudojimo.laikas ne ilgesnis.kaip 8-10 metų, .o jų.kapitalinis.remontas, .t. y. dviejų.papildomų.ruberoido sluoksnių.klijavimas, .pailgina šį laikotarpį.tik 4-5.metais. (Kuisis, P., 1987). Po 1991 m., .kai.stogams.remontuoti.imtos.naudoti naujos.pažangios medžiagos, .remonto efektyvumas padidėjo, .bet iškilo.kitas.sunkumas - žema.stogų remonto.projektinių.sprendimų kokybė. Visų pirma nepakankamai dėmesio.skiriama.šios problemos ekonominiam.aspektui. .Dėl didžiulio statybos.darbų pabrangimo.ir naujų brangesnių.medžiagų sutapdintojo.stogo remonto.kaina pastaruoju metu.išaugo 2-4 kartus. .Dabartiniam.užsakovui.tapo.svarbu.ne tik sutvarkyti.stogą, bet ir kuo racionaliau.panaudoti.remontui.skirtas.lėšas.

Tačiau.šios.dangos.yra retai naudojamos dėl.santykinai.aukštos jų kainos, .be to, jos.taip pat turi.tam tikrų.trūkumų (Miyauchi, 2011):

Apie.90 %.įrengimo klaidų.pasitaiko būtent.įvairiausių stogo.detalių (parapetų, .kaminėlių, stoglangių, .įlajų ir t. t.) .vietose.

Statybinė drėgmė –.tai dažniausiai plokščiuosiuose.stoguose pasitaikančios.drėgmės.rūšis, nes paprastai, įrengiant.stogą, nepavyksta.išvengti atmosferinių.kritulių, o naudojamos.apsaugos priemonės negali.visiškai užtikrinti, .kad drėgmė nepatektų į.stogo konstrukciją. .Drėgmė susikaupia stogo dangos.tuštumose paliktos.statybos metu (Miyauchi, 2011).

Stogo dangoje.tuštumos susiformuoja, .kai nėra leidžiama.dangos ritiniams.atsipalaiduoti nuo įtempto susukimo. .Nėra pašalinamos.nuo paviršiaus.susikaupusios pašalinės.medžiagos (gali būti 20 šiukšlės, .nešvarumai, įvairūs.daiktai), neatliekami.jokie.paviršiaus ar.medžiagų drėgmės matavimai, .kad būtų galima.įsitikinti, ar.pagrindas tinkamas.kloti dangą. Paskubama.su atlikti, o kartais ir.priešingai, .atidėliojami darbai tarp.dangos dengimo procesų. .Dirbama ir nepalankiomis oro.sąlygomis, nekruopščiai.sujungiamos jungtys. (tai priklauso nuo.stogdengio kvalifikacijos.lygio), neužtikrinamas geras.surišimas.tarp rišiklio ir.pluošto. Kartais net.nesugebama statybines.medžiagas sausai nesandėliuoti. .Galima išvardinti.ir daugiau.priežasčių, dėl.kurių susidaro tuštumos.drėgmei kauptis. Statybinės drėgmės.statybos metu tikrai.nepavyks išvengti, .galima tik sumažinti, .jeigu atkreipsime dėmesį.į anksčiau.minėtus dalykus. .Todėl reikia.galvoti, kaip.pašalinti drėgmę, kuri yra didžiausias.pastato priešas (Cox ir kt., 2012).

Drėgmė, atsirandanti dėl.vandens garų difuzijos, –.neišvengiamas natūralus.fizikinis procesas. Vandens garų, patenkančių.į stogo konstrukciją.dėl difuzijos, kiekį bent kažkiek galima sumažinti įrengiant garų surinkėją, ventiliatorių, naudojant vandens.garų izoliacijai tinkamas medžiagas, tačiau ir tuomet.jos visiškai išvengti.nepavyks. Daugiausiai.drėgmės pašalinama šiltaisiais metų.mėnesiais, kai vidutinė mėnesinė.išorės temperatūra - didžiausia, .o vidutinis mėnesinis lauko.santykinis drėgnis -.mažiausias t. y. birželio, liepos, rugpjūčio bei gegužės mėnesiais, ir atitinkamai mažiausiai drėgmės pašalinama šaltaisiais metų.mėnesiais, kai vidutinė mėnesinė išorės.temperatūra mažiausia, .o vidutinis mėnesinis lauko.santykinis drėgnis didžiausias - gruodžio, sausio, .vasario ir kovo mėnesiais. Galima.daryti išvadą, kad pašalinamą.drėgmės kiekį iš stogo konstrukcijų.lemia vidutinė išorės.temperatūra ir lauko.santykinis drėgnis.

  • Microsoft Word 54 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2432 žodžiai)
  • Universitetas
  • Elija
  • Sutapdintų stogų remontas
    10 - 3 balsai (-ų)
Sutapdintų stogų remontas. (2019 m. Rugsėjo 17 d.). https://www.mokslobaze.lt/sutapdintu-stogu-remontas.html Peržiūrėta 2019 m. Spalio 15 d. 22:51
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema