Šv. Aurelijus Augustinas Siela


Įvadas. Sielos augimo lygmenys Pirmoji pakopa ,,Parodo gyvybę ir gyvavimą“. Antroji pakopa ,,Jutimas ir siekis“. Trečioji pakopa ,,Menai ir mokslas“. Ketvirtoji pakopa ,,Apsivalymai ir dorybės“. Penktoji pakopa ,,Pastovumas ir ramybė“. Šeštoji pakopa ,,Atsideda apmąstymams“. Septintoji pakopa ,,Tvirtėja mąstydama“. Išvados.


Pirmajame lygmenyje siela taip pat atsakinga ir už kūno augimą, darnos ir ribų išsaugojimą, vadinasi net esanti dar visai primityvioje būsenoje, siela numato tam tikras vertybes ar elgesio normas, kuriomis turi vadovautis jos prižiūrimas kūnas.

Šiuo aspektu, į šias pakopas apskritai būtų galima žiūrėti kaip į sielos buvimo įrodymo tęsinį, nes jau šis pirmosios pakopos aprašymas suponuoja, kad be sielos žmogaus kūnas net neegzistuotų, nes siela suteikia jam gyvybę ir palaiko jo gyvavimą.

Bet toks primityvus ir tik gyvybinėmis funkcijomis apribotas sielos veikimas iš pažiūros būdingas ir paprastesniems už žmogų organizmams : ,,šitai gali pasirodyti bendra žmogui ir medžiams; juk ir juos sakome augant ir matome bei pripažįstame kiekvieną iš jų savo ruožtu apsisaugant, maitinantis, augant ir gimstant“ .

Taigi žmogaus siela turi siekti aukščiau, tuomet prieinamas antrasis sielos augimo lygmuo.

Jutimai ir siekis yra tai, kas, pasak Augustino, atskiria (nors ir ne absoliučiai) žmones nuo visų likusių gyvų organizmų. Jis su ironija kalba : ,,atseit šakelei skaudą, kai raškoma vynuogė, o kertant medžius jie ne tik jaučią, bet dargi matą ir girdį“ . Tik žmogiškoji siela suteikia gebėjimą jausti ir per jutimus pažinti visą kūną supantį pasaulį; geba skirti ,,nesuskaičiuojamai daug skirtingų skonių, kvapų, garsų, formų“ . Čia, priešingai nei Platono filosofijoje, nėra jokio sielos ir kūno jutimų susidurimo. Pasak Platono, siela geriausiai veikia pati savaime, kai jai mąstyti netrukdo jokie jutimai, juslės ar emocijos. Pati tikriausia ji tada, kai veikia visiškai nedeterminuojama kūno, pati savyje. Augustinas čia kalba visai kitaip : siela padeda kūnui pažinti.

Miegas interpretuojamas tik kaip tam tikro laiko tarpsnio atsitraukimas ir poilsis nuo visų žmogų supančių jutimų, o sapnai yra per tą poilsio metą atgaivinami ir pakartojami, įvairiai dėliojami būriai vaizdų.

Antrajame lygmenyje esanti siela yra visiškai atsakinga už jausminę sritį : ,,daro, ką gali, kad lytys susijungtų, ir dvilypėje prigimtyje, bendrystėje bei meilėje sukuria vieną“ . Be to, siela dalyvauja ne tik gimdant palikuonis, bet ir juos auginant bei globojant, vadinasi siela turi įgimtą tam tikrų dalykų žinojimą, kurį Augustinas įvardija kaip papratimo galią, kuri ,,nenukertama nei atskyrimu nuo pačių dalykų, nei laiko nuotoliu“ . Žinojimas čia – atimintis. Bet ir tai padaryti sugeba net ir žvėrių siela.

  • Microsoft Word 24 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2300 žodžiai)
  • Universitetas
  • Greta
  • Šv. Aurelijus Augustinas Siela
    10 - 1 balsai (-ų)
Šv. Aurelijus Augustinas Siela . (2017 m. Gruodžio 21 d.). https://www.mokslobaze.lt/sv-aurelijus-augustinas-siela.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 17 d. 13:23
×