Švedijos BVP pokyčiai


BVP pokyčių ir struktūros analizė. Išanalizuoti ir pateikti Relaus BVP eurais kitimo dinamiką per paskutinius ~10 metų. Palyginti ir paaiškinti, kuo BVP Realus skiriasi nuo BVP nominalaus. Kokie pagrindiniai sektoriai sudaro salies BVP (pagal pridetine verte?). Kokios sudedamosios BVP dalys labiausiai keitesi ir leme bendro realaus BVP pokycius pagal islaidu metoda? Kokios sudedamosios BVP dalys labiausiai keitesi ir leme bendro realaus BVP pokycius pagal gamybos metoda? Ekonomikos svyravimų ir verslo ciklų analizė Išanalizuoti ir palyginti infliacijos, nedarbo lygio, BVP realaus (+2) rodiklių (eksporto ir importo) kitimo tendencijas per paskutinius 10-15 metų. Pagal pateiktus rodiklius įvertinti, kada ir kokie verslo ciklai galėjo šalyje vykti. Pasirinkti bent du rodiklius, kurie taip pat padėtų įvertinti verslo ciklų fazes šalyje (gali būti – orientuojantys, sutampantys ar atsiliekantys rodikliai). Argumentuoti tokį pasirinkimą, įvardinti, ar tai turėtų būti prientuojantys, ar sutampantys ar atsiliekantys rodikliai. Kokia šiai dienai aktualiausia ekonominė problema Švedijoje infliacija, nedarbo lygis ar ekonomikos augimas? Ar buvo laikotarpių, kai šalyje tuo pačių metu egzistavo ir didelė infliacija, ir didelis nedarbas? Jei taip, kokios priežastys galėjo tai lemti? Šias tendencijas palyginti su Lietuvos atveju Išanalizuoti analogiškus Lietuvos rokiklius ir atsakyti į klausimus. Ar rodikliū kitimo tendencijos panašios/skiriasi? Paaiškinti kaip. Kokie verslo ciklai ir kada pasireiškė Lietuvoje? Ar tuo pačiu/skirtingu metu pasireiškia verslo ciklai lyginamose šalyse? Kokios galėtų būti to priežastys? Valstybės ekonominės politikos analizė. Valstybės skola – % nuo BVP Švedijoje ir Lietuvoje. Ar valstybės laikosi Maastrichto kriterijų per analizuojamą laikotarpį? Kokios vyrauja tendencijos dėl šalių įsiskolinimo? Šaltiniai.


Su Pasaulinę ekonomikos krize neprasilenkė ir Švedija. Aukščiau esančiame 1 paveiksle pavaizduota, jog 2007 metais šalyje pradėjo kristi ekonomika, o 2008 metais pasiekė savo krizės dugną. Švedija ilgai nebuvo kankinama krizės, diagramoje matoma kaip nuo 2009-ujų metų BVP ženkliai prasidėjo kilti. Realusis BVP nuo 2009 metų stabiliai didėjo, kiek buvo nustojęs didėti 2011-2012 metais, tačiau iki pat 2015 toliau sparčiai didėjo.

Švedijos realus ir nominalus BVP skyresi šitaip: nominalusis BVP lėtai, bet tolygiai augo nuo 2009 metų, pakilo nuo ~300 000 mln. eurų iki ~450 000 mln. Eurų 2015 metais. Tuo pačiu metu, realusis BVP ženkliai daugiau pokyčių patyrė. Jis nuo 2009 metų iki 2011 metų sparčiai pakilo, nuo ~350 000 mln. Eurų iki ~380 000 mln. Eurų. Vėliau, nuo 2011 metų tolygiai augo ir paisiekė ~410 000 mln. Eurų. Tai reiskia, kad tuo pačiu metu vyko defliacija.

Apskaiciuojant realų BVP yra atsižvelgiama į infliaciją, o nominalusis neatsizvelgia. Pazyzdziui, jei nominalusis BVP paauga, tačiau tuo pačiu metu vyksta ir infliacija, tada realusis BVP nepakinta, nes šalis nesustiprejo – išleido daugiau pinigų, nes viskas daugiau ir kainavo.

/Paveikslas 2. Švedijos nominalus BVP eurais kitimas 2006-2015 metais (Šaltinis: eurostat)

Švedijoje vyrauja trys pagrindiniai sektoriai sudarntys šalies BPV (pagal pridėtinę vertę). Jie yra: Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė; pramonė (išskyrus statybos), bei statybos. Žemiau esančiame 3 paveiksle yra matyti, kad po ekonominės krizės pabaigos 2009 metais, beveik visi sektoriai pradėjo augti. Bet aukščiausia ir stambiausia augimą rodo būtent tie trys minėti sektoriai. Šiuo metu visi rodikliai vis išlieka stabiliam augimo procese.

/Paveikslas 3. Gamybos sektoriuose sukuriama pridėtinė vertė eurais 2007-2016 (Šaltinis: eurostat)

Apskaičiuojant BVP, yra žiūrima į tam tikrus rodiklius. Kai dideja C, G, I, ir X – tada stipreja valstybe, BVP auga. Importas, kita vertus, turi neigiama itaka BVP ir augant import islaidoms, BVP silpneja.

/Paveiklas 4. Išlaidų metodo BVP sudedamų dalių pokytis 2007-2015 metais (Šaltinis: eurostat)

/Paveikslas 5. Gamybos metodo BVP sudedamu daliu pokytis 2007-2015 metais (Šaltinis: eurostat)

Pagal pateiktus rodiklius įvertinti, kada ir kokie verslo ciklai galėjo šalyje vykti.

Nuo 2007 metų Švedijoje staigiai pradėjo augti infliacijos lygis, kuris tesėsi iki 2008 metų, tai pavaizduota paveiksle nr. 6. Su infliacijos augimu, 2008-aisiais pradėjo šalyje augti ir nedarbo lygis, kuris tesėsi iki 2009-ųjų metų ir sustojo 2010-aisiais metais. Pavaizduoda paveiksle nr. 7. Šalies realusis BVP taip pat 2008 metais pradėjo ženkliai kristi ir dugną pasiekė 2009-ujų metų pabaigoje.

  • Microsoft Word 98 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (2570 žodžiai)
  • Universitetas
  • Arvydas
  • Švedijos BVP pokyčiai
    10 - 1 balsai (-ų)
Švedijos BVP pokyčiai. (2017 m. Lapkričio 23 d.). https://www.mokslobaze.lt/svedijos-bvp-pokyciai.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 21 d. 16:40
×