Sviestas savarankiškas darbas


Sąžiningumo deklaracija. Įvadas. Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Dėstymas. Sviestas. Kokybės rodikliai. Pagrindinės sviesto rūšys. Sviesto sudėtis. Sviesto komponentai. Riebalai. Baltymai. Vanduo. Angliavandeniai. Riebalų kiekio nustatymas gravimetriniu metodu. Riebalų kiekio nustatymas sausajame piene, sausosiose išrūguose, sausosiose pasukose ir sausojoje sviesto plazmoje Rose-Gottlieb metodu (pagal ISO 1736). Riebalų kiekio nustatymas rūgštiniu gerberio metodu riebalų kiekio nustatymas svieste (pagal lst 1275). Riebalų kiekio nustatymas svieste su priedais (pagal LST. Sviesto riebumo nustatymas. Sviesto riebumo %. Sausųjų medžiagų ir drėgmės kiekio nustatymasdrėgmės, sausųjų neriebalinių medžiagų ir riebalų kiekio nustatymas tame pačiame sviesto mėginyje (pagal idf standard 80). Drėgmės kiekio nustatymas svieste įprastiniu (rutininiu) metodu (pagal IDF Standard 137). Drėgmės ir sausųjų medžiagų kiekio nustatymas svieste SMP-84 svarstyklėmis. Drėgmės kiekio nustatymas svieste be priedų. Drėgmės kiekio nustatymas svieste su priedais. Sausųjų neriebalinių medžiagų nustatymas svieste be priedų. Vandens kiekio svieste nustatymas. Vandens % svieste. Mineralinių medžiagų kiekio nustatymas. Natrio chlorido kiekio nustatymas svieste (pagal IDF Standard 12B). Valgomosios druskos kiekio nustatymas svieste. Valgomosios druskos % nustatymas svieste. Sviesto rūgštingumo nustatymo metodas. Sviesto rūgštingumas. Fiziniai-cheminiai kokybės tikrinimo metodai. Riebinis poslinkio įtempimas. Sviesto konsistencijos įvertinimas pjaunant. Sviesto konsistencijos nustatymas pagal kietėjimo greitį. Sviesto termostabilumo nustatymas. Pieno riebalų ir sviesto tyrimo metodai. Peroksidų skaičius. Išleisti Lietuvos standartai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Riebalų kiekio nustatymas sausajame piene, sausosiose išrūguose, sausosiose pasukose ir sausojoje sviesto plazmoje Rose-Gottlieb metodu (pagal ISO 1736)10

RIEBALŲ KIEKIO NUSTATYMAS RŪGŠTINIU GERBERIO METODU RIEBALŲ KIEKIO NUSTATYMAS SVIESTE (PAGAL LST 1275)11

SAUSŲJŲ MEDŽIAGŲ IR DRĖGMĖS KIEKIO NUSTATYMASDRĖGMĖS, SAUSŲJŲ NERIEBALINIŲ MEDŽIAGŲ IR RIEBALŲ KIEKIO NUSTATYMAS TAME PAČIAME SVIESTO MĖGINYJE (PAGAL IDF STANDARD 80)12

Drėgmės kiekio nustatymas svieste įprastiniu (rutininiu) metodu (pagal IDF Standard 137)14

Sviestas – tai pieno produktas, kuriame pieno riebalų yra 80-90 proc., drėgmės kiekis yra ne daugiau kaip 16 proc., o maksimalus sausosios neriebalinės medžiagos kiekis – 2 proc. Būtent pieno riebalai suteikia sviestui didžiausią maistinę vertę – organizmas juos gerai ir lengvai pasisavina. Nors sviesto gamybos proceso išsiaiškinti tik praėjusio tūkstantmečio pabaigoje, tačiau sviestą žmonės vartojo nuo seno, nors ir nesuprato jo gamybos esmės. (Gudonis Aloyzas, Kaunas 2001) Tiesioginiu atžvilgiu sviestas žmogaus organizmui yra koncentruotas energijos šaltinis. Tradicinės sudėties sviestas yra apie 82,5% riebalų ir jo kalorinė vertė didelė – apie 7800kcal/kg. (T. Gaidienė, Vilnius 1989)

3. Aprašyti privalomus (produkto kokybės kontrolei) ir specifinius (gaminio specifinėms savybėms nustatyti ir tobulinant technologinį procesą) metodus.

Sviestas – tai vertingas maisto produktas, pasižymintis puikiomis skoninėmis savybėmis ir palyginus žema lydymosi temperatūra (apie 30°), žmogaus organizmas įsisavina jį 98%. Sviesto kaloringumas – 760 – 900 kcal/100 g. Tradicinės sudėties svieste yra apie 82% riebalų, 0,5 % baltymų, 1-1,3% angliavandenių, mineralinių medžiagų, A, D, E, B1, B2, PP vitaminų. Gaminamas natūralus ir lydytas sviestas. (E. Griško, T. Parfentjeva, B. Baryšnikovas. Maisto prekės. Ir Radavičenė Joana. Pienas ir jo produktai.)

Kokybės rodikliai. Sviestas yra gana patvarus produktas. Labai geros kokybės ir geromis sąlygomis(-20 °C) laikomas tradicinės sudėties sviestas išlaikomas daugiau kaip metus be kokybes pakitimo. Atsižvelgiant į veikiančius standartus, sviesto kokybė priklauso nustatoma pagal organoleptinius ir fizinius-cheminius rodiklius. Priklausomai nuo organoleptinių rodiklių natūralus ir lydytas sviestas skirstomas į dvi prekines rūgštis : aukščiausią ir kitos sviesto rūšys į prekines rūšis neskirstomos. Sviesto skonis ir kvapas turi būtį grynas, būdingas kiekvienam sviesto tipui, be pašalinių prieskonių ir kvapų .

Sviesto struktūra yra gana savotiška, sudėtinga. Pagrindinę masę sudaro skystieji ir kietieji riebalai. Ištisinė medžiaga yra skystieji riebalai, kuriuose pasiskirstę kietieji. (T. Gaidienė. Pieno produktų technologija) Sviesto kaip maisto gaminio skiriamieji kokybiniai požymiai yra plastiška konsistencija (esant temperatūrai apie 12°C), specifinis kiekvienos gaminio rūšies skonis ir aromatas, riebalų (ne mažiau kaip 50 proc.).

Iš sviesto sudėties galime daryti išvadas, kad didžiausią dalį sudaro riebalai ir vanduo. Mažai galime aptikti angliavandenių bei baltymų.

Pieno riebalai – pagrindinė sviesto sudedamoji dalis (jų randama 61,5 – 82,5 %), ir pagal maistingumą ir biologines savybes priskiriama prie vertingiausiųjų sviesto sudedamųjų dalių. Pagrindinės riebalų funkcijos – struktūrinė, apsauginė, energinė, reguliacinė. Riebalai sudaryti iš glicerolio, riebalų rūgščių ir kitų sudėtinių dalių. Riebaluose esančios riebalų rūgštys yra organizmui būtinos ir labai svarbios, nes dalyvauja susidarant kai kuriems biologiškai svarbiems junginiams. Riebalų rūgštys yra sočiosios, mononesočiosios ir polinesočiosios. Jų savybės ir funkcijos organizme yra skirtingos.

  • Microsoft Word 53 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (4690 žodžiai)
  • Kolegija
  • Jogilė
  • Sviestas savarankiškas darbas
    10 - 3 balsai (-ų)
Sviestas savarankiškas darbas. (2016 m. Lapkričio 12 d.). https://www.mokslobaze.lt/sviestas-savarankiskas-darbas.html Peržiūrėta 2019 m. Birželio 26 d. 09:41
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema