Švietimo sociologija


Įvadas. Socialiniai konfliktai. Konfliktai tarp mokytojų ir mokinių. Tėvų įsitraukimas į vaikų ugdymą. Tėvų įsitraukimo svarba. Modernizmo teorija. Švietimo pažanga. Nauji iššūkiai, naujos galimybės. Išvados.


Temos aktualumas - Švietimo sociologijoje svarbiausia suvokti švietimo vaidmenį žmogaus socializacijos procese, vykstant įvairiems žmonių pokyčiams. Susipažinti su teorijomis, grindžiančiomis švietimą. Analizuoti mokymąsi, kaip sociokultūrinės veiklos rūšį. Nuo pat vaiko gimimo iki brandžiai suaugusios ir už save atsakingos asmenybės vystymasis, tobulėjimas ir sugebėjimas prisitaikyti prie naujovių bei pokyčių. Kritinė pedagogika, socialiniai konfliktai, modernizacijos teorija. Darželis ir mokykla padedanti atskleisti ir suprasti bendrąsias žmogaus vertes bei jomis grįsti savo gyvenimą, tėvų įsitraukimas į ugdymą, švietimo prieinamumas. Siekiant tirti švietimo problemas, ieškoti jų sprendimo būdų, būtina suvokti šių laikų iššūkius, žmonių tarpusavio santykius, jų santykius su visuomene, pačios visuomenės struktūrą bei jos transformacijas. Manoma, jog pedagogikos ir sociologijos sąsaja padės stipriau pažvelgti į švietimo institutą, panagrinėti iškylančias modernios visuomenės problemas, susijusias su švietimu, jo prieinamumu.

Išnagrinėti socialinių konfliktų sąvoką ir pašnekėti apie švietimo įstaigose kylančius konfliktus, bei jų malšinimą.

Įrodyti, jog tėvų įsitraukimas į vaikų ugdymą yra labai svarbus pačiam vaikui ir jo tolimesniam gyvenimui.

Nors konfliktą yra sunku kaip nors vienareikšmiškai apibrėžti, bet galima sakyti, kad dauguma sutinka, jog konfliktas yra priešingų, nesutampančių motyvų, nuomonių, interesų, pažiūrų susidūrimas. Dažniausiai konfliktai tampa įtampos, streso ar daugybės kitų priežasčių išraiška. Konfliktas yra toks socialinis reiškinys, kuris vienaip ar kitaip išreiškia nesutarimą tarp dviejų ar daugiau žmonių, turinčių prieštaraujančias nuomones, veikimo tikslus. Neabejotinai konfliktai yra natūrali ir neišvengiama žmonių ir visos visuomenės gyvenimo dalis.

Konkurentai, priešininkai – pagrindiniai konflikto dalyviai. Konfliktuojančios pusės turi savo aiškius tikslus, jos veikia remdamosios savo fizinėmis, materialinėmis, socialinėmis, intelektualinėmis galimybėmis.

(Mokslinis straipsnis „Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos“ 2013m. Kęstutis Trakšelys) sako, jog socialiniai konfliktai visuomenėje atsiranda dėl interesų grupių, kai skirtingų interesų grupės įsitraukia į konfliktą su dominuojančiomis grupėmis. Yra teigiama, kad pagrindinė konflikto priežastis yra faktas, kad vieni žmonės turi valdžią kitų atžvilgiu. Ši formuluotė gaji ir mokyklinėje bendruomenėje. Mokytojai orientuojasi ne į situacijos, bet į mokinių valdymą, jaučiasi esąs padėties šeimininkai o mokiniai turi su tuo sutikti. Giliai įsišaknijusios autoritarizmo tradicijos: valdžia mokytojų rankose, o moksleivis – tik paklusnus vaikas. Taigi švietimo instituto viduje dažnai gali kilti interesų konfliktų. Galima išskirti dažnus konfliktus. Pirma, tarp mokinių grupių ir jų viduje. Tam tikros mokinių grupės turi geresnes materialines ir ekonomines gyvenimo sąlygas, todėl atsiranda privilegijuota švietimo posistemė: privačios mokyklos, korepetitoriai, naudojami naujausi mokymo būdai ir priemonės. Antra, dažnūs konfliktai galimi tarp mokinių ir mokytojų bei mokyklos administracijos. Remiantis konflikto teorija, mokytojai užima privilegijuotą poziciją mokinių atžvilgiu. Reikia paminėti, jog bet kuri privilegija ar valdžios rodymas gali išprovokuoti konfliktus.

  • Microsoft Word 247 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2728 žodžiai)
  • Kolegija
  • Justas
  • Švietimo sociologija
    10 - 3 balsai (-ų)
Švietimo sociologija . (2019 m. Birželio 13 d.). https://www.mokslobaze.lt/svietimo-sociologija.html Peržiūrėta 2019 m. Liepos 22 d. 22:14
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema