Tarptautinė politika, konspektas


Tarptautinių santykių disciplina. Didieji disciplinos ginčai. Idealizmas (liberalizmas) vs realizmas. Realizmo atsakas. Tarptautinė visuomenė (angliškoji mokyklaTarptautinė sistema vs tarptautinė visuomenė. Biheviorizmas. Tradicionalizmo atsakas. H. Bull tezės. Neorealizmas, neoliberalizmas ir neomarksizmas. Neorealizmas. Tvarkantysis principas. Vienetų funkcijos. Gebėjimų pasiskirstymas tarp vienetų. Neorealistinis stabilumas. Neoliberalizmas.


Vis dėlto tai – gana siauras apibrėžimas: tarptautiniai santykiai apima daugelį kitų klausimų – tai gali būti ekonominė priklausomybė, žmogaus teisės, transnacionaliniai veikėjai, tarptautinių organizacijų veikimas, aplinkosauga, lyčių studijos, pasaulio netolygaus išsivystymo problematika etc.

Discipliną paveikė reikšmingiausi istoriniai įvykiai: Pasauliniai karai, Šaltasis karas ir jo pabaiga, Europos Sąjungos susikūrimas, rugsėjo 11-osios teroristinės atakos etc.

Tarptautinių santykių disciplinos raidą paveikė daug disciplinų: nuo istorijos, teisės, filosofijos iki ekonomikos ir sociologijos. Tai sąlygojo, kad praėjo beveik šimtmetis nuo disciplinos susikūrimo, o ji iki šiol neturi vieningų teorinių ir metodologinių nuostatų. Ginčijamasi, kokie turi būti tarptautinių santykių tyrimo kriterijai (metodologija), kas turi būti tiriama – pavyzdžiui, ar tarptautiniuose santykiuose pirminės yra idėjos, ar materialūs veiksniai, kuris analizės lygmuo – vieneto ar sistemos – turėtų būti dėmesio centre.

Teorija apibendrina, susistemina ir leidžia suprasti, paaiškinti bei prognozuoti. Skiriamos keturios klasikinės tarptautinių santykių teorinės paradigmos – Realizmas,

Liberalizmas, Tarptautinės visuomenės teorija (arba „Angliškoji mokykla“) ir Politinė ekonomija. Ir kritinės teorijos (alternatyvūs požiūriai) – Konstruktyvizmas, Postmodernizmas, Postkolonializmas, Poststruktūralizmas etc.

Pirmasis (liberalizmo-realizmo) ir trečiasis (neorealizmo-neoliberalizmoneomarksizmo) ginčai vyksta dėl teorinių, antrasis (biheviorizmo-tradicionalizmo) – dėl metodologinių, ketvirtasis (pozityvizmo-postpozityvizmo) – dėl metateorinių nuostatų.

Tarptautinių santykių kaip ir visų socialinių mokslų ypatybė ta, jog vienu metu gali egzistuoti keletas viena kitą netgi paneigiančių ar viena kitai prieštaraujančių teorijų.

Neįmanoma vienareikšmiškai nei paneigti, nei įrodyti, pavyzdžiui, neorealizmo arba konstruktyvizmo, kaip gamtos arba tiksliuosiuose moksluose.

Tarptautiniuose santykiuose liberalizmas atsiranda kaip atsakas Pirmajam Pasauliniam karui. Liberalai ragino išvengti panašaus beprasmio karinio susidūrimo ateityje, o tam, jų teigimu, reikėjo paversti tarptautinę sistemą taikingesne.

Didelę įtaką liberalų idėjų sklaidai padarė tai, kad JAV ir Didžioji Britanija po karo tapo vienomis įtakingiausių tarptautinės sistemos veikėjų, o jose vyravo būtent liberalios idėjos. JAV prezidento Woodrow Wilsono garsioji 14-kos punktų programa numatė tautų apsisprendimo principo įtvirtinimą ir demokratijos sklaidą, akcentavo laisvą rinką,

Tautų Lygos – viršnacionalinės organizacijos, reguliuojančios šalių tarpusavio santykius ir užtikrinančios taiką – įkūrimą etc. Visa tai turėjo stabdyti militarizmą, išvengti galių balansavimo ir neleisti karui pasikartoti.

Pagaliau tarpukario idealistams (liberalams) yra būdingas pozityvus požiūris į žmogaus prigimtį. Pasak jų, žmonės yra racionalūs veikėjai, kurie supranta, kad karas

– neracionalus užsiėmimas. Žmonės ir jų valdomos šalys gali sugyventi, bendradarbiauti.

Realistai – Edwardas Carras, Hansas Morgenthau ir kt. – sukritikavo idealistų

„amžinosios taikos“ pasaulyje viziją, grįstą išskirtiniu tarptautinių institucijų vaidmeniu bei pozityviu požiūriu į žmogaus prigimtį. Įtampos tarp valstybių didėjimas tarpukariu, pasibaigęs Antruoju pasauliniu karu, parodė, kad, nepaisant kruvinų Pirmojo pasaulinio karo padarinių, valstybės nebuvo pasirengusios atsisakyti dalies savo suvereniteto bei perduoti tarptautinių santykių reguliavimą tarpvalstybinei (idealiuoju atveju netgi viršvalstybinei) organizacijai – Tautų Lygai. Be to, realistai pabrėžė, kad tarptautiniai santykiai turi būti nagrinėjami moksliškai – t. y. reikia žvelgti į tai, kas ir kaip vyksta tarptautinėje erdvėje, o ne galvoti apie tai, kokia turėtų būti tarptautinė sistema. Realistai skatino tarptautinių santykių tyrėjus skirti daugiau dėmesio realių santykių ir procesų deskripcinei analizei, o ne normatyvinių (preskripcinių) teiginių, paremtų vizijomis, kūrimui.

  • Microsoft Word 193 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 84 puslapiai (23261 žodžiai)
  • Universitetas
  • Bozena
  • Tarptautinė politika, konspektas
    10 - 3 balsai (-ų)
Tarptautinė politika, konspektas. (2020 m. Lapkričio 27 d.). https://www.mokslobaze.lt/tarptautine-politika-konspektas.html Peržiūrėta 2021 m. Sausio 28 d. 09:32
×
38 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo