Tarptautinės investicijos

Xxi amžiuje ypač sparčiai vykstant globalizacijos procesams, vis didesnę reikšmę ir svarbą įgyja tarptautinė prekyba, tarptautinė specializacija, tarptautinis darbo pasidalijimas. Šalies ekonominė krizė tampa ne jos vienos problema, bet ir viso pasaulio problema. Geriausias to pavyzdys yra pietryčių azijos krizė, įvykusi apie 1997 metus, paskui kurią sekė rusijos krizė [1 sorošas, džordžas. Pasaulinė kapitalizmo krizė. P. ].

, kuri vėliau skaudžiai atsiliepė net ir Lietuvos ekonominiam gyvenimui. Didžioji depresija, kuri yra didžiausia ekonominė krizė per visą žmonijos istoriją, sukėlė antrąjį pasaulinį karą, kuris yra žiauriausias karas žmonijos istorijoje.

Taigi visų globalizacijos procesų esminis variklis yra investicijos. Be investicijų yra labai sunku arba neįmanoma prekyba, gamyba, gavyba, eksportas ir importas. Visi ekonominiai santykiai, susiję su užsieniu, reikalauja investicijų, šiuo atveju tarptautinių investicijų. Taigi natūralu, jog joms skiria gana nemažą dėmesį tiek pasaulio verslininkai, tiek valstybių vyriausybės, tiek ekonomikos teoretikai. Šiame darbe bus apžvelgtos efektyviausios tarptautinės investicijos, jų esminiai bruožai, reikšmė bei įtaka ekonominiam valstybės, į kurią investuojama, gyvenimui. Apie tarptautines portfelines investicijas, kurias investuotojai naudoja tik spekuliaciniais tikslais (perku pigiau, parduosiu brangiau), bus tik užsimenama, kadangi ši investicijų forma ne per labiausiai įtakoja valstybės gerbūvį – nekuriamos darbo vietų, nekeliamas technologijos lygis, nestatomos gamyklos, nedidinamas šalies bendrasis vidaus produktas, galiausiai valstybė gauna ženkliai mažesnes pajamas mokesčių pavidalu. Taigi šis darbas iš esmės susikoncetruos ties tiesioginėmis užsienio investicijomis, Realiomis materialinėmis investicijomis, naujomis investavimo formomis, jų įtaka bei reikšme, bus apžvelgtas Lietuvos investicinis klimatas, politika, investicijų būklė, bei priemonės skatintpasaulyje vyksta atkakli kova dėl investicijų, nes būtent jos dažniausiai lemia šalies ekonominio vystymosi tempus. Toms šalims, kuriose žema vietinė indėlių palūkanų norma ir nedidelis priėjimas prie tarptautinių kreditų, investicijos iš užsienio yra vienintelis plėtros finansavimo šaltinis. Besivystančiose valstybėse svarbiausia problema yra kaip geriausiai pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, ir kaip geriausia užtikrinti kad atėjusios investicijos duos naudos valstybės plėtrai. [2 investavimo skatinimas gerinant investicinę aplinką Lietuvoje.