Tarptautinės prekybos politikos formos ir priemonės


Įvadas. Tarptautinė prekybos politikos formos. Laisvoji prekyba. Protekcionizmas. Dempingas. Embargas. Tarptautinė prekybos politikos priemonės. Muitai. Kvotos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šio darbo tikslas – kuo išsamiau išnagrinėti tarptautinės prekybos politikos formas. Šio darbo uždaviniai:

Kiekviena valstybė atsižvelgdama į savo ūkio būklę, kitus veiksnius, vykdo skirtingą užsienio prekybos politiką. Valstybės prekybės politika pasireiškia įvairiomis formomis. Literatūra išskiria jas keturias: (Bernatonytė, 2006, 40p.)

Laisvoji prekyba ir protekcionizmas daugelyje knygų iškiriamos kaip pagrindinės tarptautinės prekybos politikos formos. Taip pat kartais prie tarptautinės prekybos politikos formų priskiriami dempingas ir embargas. Kituose litaratūros šaltiniuose prie tarptautinės prekybos politikos priemonių. Savo referate dempingą ir embargą priskyriau prie formų.

Laisvosios prekybos politika padeda gauti dydžiausią naudą visų pirma labiau išsivysčiusioms šalims. Tačiau ši politika naudinga visoms tarptautinės prekybos procese dalyvaujančioms šalims. Argumentai už laisvąją prekybą grindžiami jos teikiama nauda. Šiuolaikinių tarptautinės prekybos teorijų argumentai kiti negu klasikinės teorijos argumentai. Šiuolaikinių teorijų argumentai rodo, kad ne visuomet laisvosios prekybos politika – naudinga visiems individams įvairiose situacijose. Taigi šiuolaikinės tarptautinės prekybos teorijos, kaip ir klasikinė, rekomenduoja laisvosios prekybos politiką. (Bernatonytė, 2011, 286p.)

Aukštesnė importuojamo produkto kaina priverčia kai kuriuos vartotojus pirkti brangesnes vietinės gamybos prekes. (Snieška et al, 2005, 577p.)

Kolektyviniu (regioniniu) protekcionizmu naudojasi šalių grupuotės, siekdamos įsitvirtinti naujose prekių rinkose arba jas perdalinti. (Čiegis et al, 2006, 260p.)

Ekonominės ir politinės situacijos pasikeitimas pasaulyje. JAV, Japonija ir Europos Sąjunga šalys patiria vis didesnę naujų industrinių šalių (Pietų Korėjos Taivano ir kt.) konkurenciją. Nepriklausomybę atkūrusios šalys (Lietuva, Latvija ir kt.), kurių ekonominis išsivystymas žemesnis negu industriškai išsivysčiusių šalių, vykdo savarankišką prekybos politiką. Todėl tokių šalių eksportuojamai produkcijai taikomi prekybos apribojimai. (Bernatonytė, 2006, 45p.)

Taigi protekcionizmas kinta. Atsižvelgiant į protekcionistinių tendencijų vystymąsi, išskiriamos šios pagrindinės formos:

Rūšinis protekcionizmas – nukreiptas š tam tikras valstybes ar atskirus produktus. (Bernatonytė, 2011, 293p.)

Šakinis protekcionizmas – ginantis tam tikras ūkio šakas, dažnai taikomas žemės ūkiui ir vadinamas agrariniu protekcionizmu. (Bernatonytė, 2011, 293p.)

Kolektyvinis protekcionizmas – vykdomas kelių valstybių susitarimas. (Bernatonytė, 2011, 293p)

Norint užkariauti užsienio rinkas. Kai kitos įmonės iš rinkos pasitraukia, kainos smarkiai pakeliamos. (Čiegis et al, 2006, 264p.)

Norint pasiekti gamybos masto efektą. Kartais įmonė dėl pernelyg mažo relizuojamos produkcijos kiekio nagali pasiekti gamybos masto efekto. Naudodama dempingą įmonė padidina pardavimus ir užsienyje realizuodama daugiau produkcijos pasiekia gamybos masto efektą.

  • Microsoft Word 46 KB
  • 2021 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2359 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ieva
  • Tarptautinės prekybos politikos formos ir priemonės
    10 - 1 balsai (-ų)
Peržiūrėti darbą
Tarptautinės prekybos politikos formos ir priemonės. (2021 m. Balandžio 18 d.). https://www.mokslobaze.lt/tarptautines-prekybos-politikos-formos-ir-priemones.html Peržiūrėta 2021 m. Gegužės 13 d. 13:09
×
41 mokytojas prisijungę laukia tavo klausimo