Tarties klaidos ir jų šaltiniai


Tarties klaidos ir jų šaltiniai. Galimos tarties klaidos lr aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakyme. Lietuviškuose žodžiuose balsius , ė tariame ilgai. Tarptautiniuose žodžiuose balsius , e tariame trumpai. Nekirčiuotus ilguosius balsius tariame ilgai. Priešpakutinio skiemens taisyklė - jei kaitomo žodžio antrasis nuo galo skiemuo yra. Trumpas arba tvirtagalis , tai tam tikrų to žodžio formų kirčiuojama galūnė. Įsidėmėtinas baigmuo – èTras. Tarptautinis įsidėmėtimas baigmuo - èKtas. Įsidėmėtinas baigmuo – òTas. Įsidėmėtinas įvardžių kirčiavimas pagal čią kirčiuotę. Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos1 orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijos i skyrius bendrosios nuostatos. Skyrius ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimas. Skyrius baigiamosios nuostatos.


Kalbos normų pažeidimas laikomas kalbos klaida. Jų gali atsirasti dėl svetimų kalbų, tarmių ir sociolektų poveikio. Jeigu bus asmeniškai daugumos savarankiškai nesitobulinama tartis, mūsų lietuvių kalbos autentištumas išnyks, liks tik bedrinė laisvoji kalba.

Darbo objektas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. D1-653 „Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijos“.

Surasti ir išnagrinėti galimas tarties klaidas LR aplinkos ministro įsakyme pritaikant lietuvių

Kirčiuotų trumpųjų balsių negalima pailginti. Netaisyklingas jų tarimas – labai didelė klaida, griaunanti balsių sistemą, nes trukmė lietuvių bendrinėje kalboje skiriamasis balsių požymis, tik balsių ilgumu gali skirtis kitais atžvilgiais vienodi žodžiai. Šių tarties klaidų atsiranda dėl gimtosios tarmės, svetimų kalbų ir rašybos įtakos. Vietoj bendrinės trumpųjų-neįtemptųjų balsių [a], [e], [i], [u] kirčiuotuose negaliniuose skiemenyse. Ilgieji nekirčiuoti balsiai, žymimi nosinėmis raidėmis [ą], [ę], [y], [į], [ū] ir [ų].

Priebalsių tarimo klaidų nedaug, jos nėra tokios gajos kaip balsių. Šių klaidų dažnai atsiranda dėl rašybos įtakos arba ateina iš kitų kalbų kartu su konkrečiais žodžiais (pvz., [l] nederinimas pagal minkštumą). Skaitant tekstą ar labai lėtai šnekant, nederinami priebalsiai pagal skardumą ir tarimo vietą. Priebalsių sandūroje lietuvių bendrinės tarties normos reikalauja tarti vienodo skardumo priebalsius, pvz.: vèžk – vèšk. Yra dar vienas priebalsių samplaikų derinimo atvejis. Kai susiduria priebalsiai [s], [z], [dz], [c], ir [š], [ž], [dž], [č], jie pagal tarimo vietą prisitaiko prie tolesnio priebalsio, pvz.: vabzdžių̃ tarti vabždžių̃. Jeigu du gretimi priebalsiai skiriasi tik vienu požymiu (skardumu ar tarimo vieta), tada supanašėjimo rezultatas – du vienodi priebalsiai, vadinamoji geminata. Lietuvių bendrinės kalbos normos reikalauja tarti tik vieną priebalsį, pirmasis praleidžiamas (vyksta degeminacija), pvz.: pùsseserė, o žodyje išskal̃bia vyksta asimiliacija pagal tarimo vietą (isskal̃bia) ir degeminacija, todėl tariame iskal̃bia.

Pasitaiko tarties normų pažeidimų, susijusių su netaisyklingu [j] vartojimu. Priebalsis [j] tariamas, bet nerašomas: šaknies pradžioje prieš [ie], pvz.: paieškà tariama pajieškà; j netariamas ir nerašomas.

  • Microsoft Word 38 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (1974 žodžiai)
  • Kolegija
  • Giedre
  • Tarties klaidos ir jų šaltiniai
    10 - 2 balsai (-ų)
Tarties klaidos ir jų šaltiniai. (2018 m. Gruodžio 06 d.). https://www.mokslobaze.lt/tarties-klaidos-ir-ju-saltiniai.html Peržiūrėta 2019 m. Lapkričio 15 d. 14:47
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema