Tautosakinio ir literatūrinio teksto panaudojimo vaikų vaidybinei veiklai galimybės


Įvadas. Vaikų vaidyba. Tautosaka. Tautosaka ir literatūra. Tautosakos panaudojimas vaikų vaidybinei veiklai ugdyti. Išvados. Ugdomosios veiklos epizodas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Literatūros sąrašas.


Temos aktualumas: Pasak V.Kazragytės kūrybiškumas – natūrali mažų vaikų savybė. Nors darželyje vyksta daug įvairios veiklos, tačiau vaikams ima viskas atsibosti ir jie nori veikti kažką naujo. Pritraukti vaikų dėmėsį ir tuo pačiu lavinti jų kūrybiškumą idealiai tinka vaidyba ir įvairios lėlės. Ilgą laiką buvo domėtasi vaidybos poveikiu vaiko psichologinei, kalbinei, socialinei, bet ne meninei raidai. V. Kazragytė teigia, kad kognityvistai itin pabrėžia meninės kūrybos reikšmę pažintinių gebėjimų plėtotei. Jų įsitikinimu, svarbu vaiką nuo mažens ugdyti kaip menininką, nes kartu su kūryba darniai ugdomos visos pažintinės žmogaus sritys – intelektas, jausmai, intuicija, kūrybiškumas. Kognityvistai ypatingai pažymi intelektinių gebėjimų ugdymą, jie teigia, kad kuriant mąstoma tam tikra raiškos priemone -garsu, judesiu ir kt. Vaidinant ugdomos net keturios intelekto rūšys: kinezinis, socialinis (bendravimo), erdvinis ir vidinis (asmeniškasis). Į ankstyvąją vaiko meninę kūrybą kognityvistai žvelgia kaip į protinės veiklos ir kartu savito, vaikų pasaulio supratimo išraišką. Kurdamas ir suvokdamas vaikas patenkina meninio pažinimo interesą, dėl to stiprėja motyvacija vėl imtis meninės kūrybos. Tačiau vaidinimai kuriami pagal auklėtojų sukurtus scenarijus, todėl vaikams sunku atsiskleisti ir suvokti vaidybos esmę jų kūrybiškumo ugdymuisi. Tačiau lietuvių tautosakoje pilna įvairių tekstų, greitakalbių, ratelių kurie skatintų vaikų vaidybinę veiklą be jau mums žinomo spektaklio tipo metodo.

Tikslas: Atskleisti, kokios yra literatūrinio ir tautosakinio teksto panaudojimo galimybės vaikų vaidybinėje veikloje.

Darželyje vaidinimuose vaikų kūrybiškumo matome tikrai nedaug. Visa tai dėl to, jog vaikai vaidina pagal scenarijų, jie mokomi tiesmukai atlikti vaidmenų interpretacijas. Tuomet matome vaidinimą, kuriame vaikai tiesiog vykdo išmokę mintinai savo tekstą. Vaikai atlieka savo vaidmenį, tačiau jo neišgyvena. Atlikimas dažniausiai būna formalus, nes vaikai nėra aktoriai ir reikalingų įgūdžių neturi ir negali per keletą savaičių repetuojant jų įgyti. Be to pedagogai režisuodami vaidinimą mažai galvoja apie vaikų poreikius, siekia įtikti žiūrovams. Interpretacijos dažnai neatitinka vaikų brandos, yra perkeltos iš suaugusiojo pasaulio. Vaikai tokių interpretacijų dažniausiai nesupranta ir neįstengia jų perteikti, kaip turėtų. Dėl šių priežasčių vaidmens raiška atrodo, kad yra nuo vaiko atitolusi, o ne kyla iš jo asmenybės. V.Kazragytė (2011) remiasi žymaus pedagogo Jonathano Levy nuomone ir teigia, kad teatras daro moralinę žalą tada, kai vaikai vaidindami sako „mums linksma“, bet nesupranta, kodėl jiems linksma, ir iš tikrųjų linksmumo nejaučia. Taip vaikai mokomi vietoj tikros savo emocijos taikyti dirbtinę.

  • Microsoft Word 58 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (2218 žodžiai)
  • Kolegija
  • Gabija
  • Tautosakinio ir literatūrinio teksto panaudojimo vaikų vaidybinei veiklai galimybės
    10 - 2 balsai (-ų)
Tautosakinio ir literatūrinio teksto panaudojimo vaikų vaidybinei veiklai galimybės. (2019 m. Gegužės 28 d.). https://www.mokslobaze.lt/tautosakinio-ir-literaturinio-teksto-panaudojimo-vaiku-vaidybinei-veiklai-galimybes.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 18 d. 02:27
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema