Teisės teorijos konspektas (3)


Teisės teorijos konspektas (3)Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorijos objektas. Teisės teorijos metodologija. Teisės mokslų jurisprudencijos sistema. Teisės teorijos vieta teisės mokslų sistemoje teisės teorijos funkcijos. Teisės tradicijos Tradicijos samprata , pagrindiniai teisės tradicijų bruožai ir klasifikacija. Atskiros teisės tradicijos teisinės erdvės. Teisės tradicijų konvergencija. Teisės normų išreiškimo materializavimo forma Teisės šaltiniai materialiąja prasme teisinis procesas. Teisinės sąmonės sąvoka. Teisinės sąmonės struktūra. Teisinės sąmonės rūšys. Teisinės sąmonės vaidmuo teisės formavimuisi , kuriant teisę ir ja įgyvendinant. Teisė ir tekstas teisė kaip interpretacija. Teisės principų sąvoka , jų požymiai. Teisės principų rūšys. Teisės principai Lietuvos Respublikoje. Teisės principų reikšmė. (. ( įsakomasis pobūdis. Teisės principų taikymo taisyklės. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Socialinės ir techninės normos. Socialinių normų klasifikacija. Teisės normos ir teisinio teksto santykis. Teisės normos požymiai. Teisės nomų ir kitų socialinių neteisinių normų santykis. Techninės normos ir jų virtimo teisinėmis priežastys ir sąlygos. Teisės normos nuo socialinių skiriasi šiais požymiais. Formuluojamos elgesio taisyklės pobūdis. Poveikio už taisyklės nesilaikymą pobūdis. Seminaras Teisės normos vidinė struktūra. Teisės normos struktūros sąvoka ir elementai.


Pozityvioji. Joje žmogaus protas atsisako tyrinėti visatos atsiradimą ir tikslus, taip pat noro žinoti vidines reiškinių priežastis, o tiria tik reiškinių dėsnius,santykio nuoseklumą ir panašumą.

Teisinio proceso seka: tiek nevertybiniai faktai, tiek vertybiniai, kurių pagrindu formuojasi ir kuriama teisė – sąmonė – teisės formavimasis bei teisėkūra – teisinis reguliavimas – teisės realizavimas.

Priimamų sprendimų (idėjų) kompetentingumą. Pagal asmens turimą teisinę kompetenciją teisinė sąmonė gali būti:

5. Teisinės sąmonės vaidmuo teisės formavimuisi, kuriant teisę ir ja įgyvendinant.

2. Teisės principai, kurie susiformuoja evoliucionuodami visuomenės sąmonėje ir visuomeniniuose santykiuose, kuriuose ir glūdi, netikslingų poelgių dėka.

4. Nacionalinė statutinė teisė. Ją sudaro Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Tai yra rašytinė teisė. Lietuvoje yra dvi įstatymų rūšys pagal juridinę galią – konstituciniai įstatymai ir paprastieji (kodeksai). Kiti teisės aktai yra LR Seimo aktai, neturintys įstatymo galios.

6. Teisinis paprotys. Teisinis paprotys yra teisės šaltinis formaliąja prasme, o paprotys – teisės šaltinis materialiaja prasme. Teisinis paprotys yra nerašytinė teisės forma. Teisiniu papročiu laikoma tokia įstatyme nenustatyta visuotinai pripažinta elgesio taisyklė, atsiradusi todėl, kad žmonės ilgą laiką ją vadovavosi ir jos laikėsi.

7. Teismų praktika. Lietuvos teismai teisės nekuria, nes jie tokios diskrecijos neturi. Tačiau teismų vaidmuo yra ytin didelis: teismai, aiškina teisę išreikštą tekstuose, savo aktuose fiksuoja teisės principus.

8. Teisės doktrina (mokslas). Ji dažniausiai pateikia sisteminę ir racionalią galiojančios teisės analizę. Taipogi mokslininkai teisininkai yra bene labiausiai nepriklausomi. Beje teisės doktrina dažnai neapsiriboja tik nacionalinės teisės analize.

-Elgsenos kriterijus. Tam tikra visuomenė turi elgtis pagal tokias taisykles, kurių laikomasi.

-Psichologinis elgsenos kriterijus. Visuomenės nariai turi turėti kritišką požiūrį į savo realų elgesį lygindami

-Deonrinis kriterijus. Tai, kas teisės taisykles daro veikiančias, yra jų saistantis, įpareigojantis visuomenės

-Minimumo kriterijus. Teisės principai ir normos turi turėti minimalų turinį, pvz turi būti įtvirtintas

3.Teisės normų veikimą, jų privalomą pobūdį pirmiausia lemia visuomenės moralinis įsipareigojimas, valstybės prievarta bei formalūs teisėkūros reikalavimai.

6.Teisės normos visuomet viešojo pobūdžio standartai, nes elgesio taisyklės yra formuluojamos siekiant nustatyti ir paskelbti elgesio standartus, o ne juos nuslėpti noritn vėliau nubausti.

Techninėms normoms bendriausia prasme yra priskirtinos statybos darbų taisyklės, elektros energijos vartojimo, prietaisų, degalų, žaliavų naudojimo ir kitos taisyklės.

Socialinės normos reguliuoja žmonių tarpusavio santykius (draugystės, šeimyniniusm profesinius, turtinius, valstybės valdymo, mokslo, kultūrinius ir kitus).

Teisė negali būti nevieša . Tačiau teisės normų viešumas nereiškia, kad jos turi būti būtinai paskelbtos rašytine forma bei formaliai apibrėžtos. Jos dažniausiai yra rašytinės ir formaliai apibrėžtos , tačiau tam tikrais atvejais gali būti ir neišreikštos rašytine forma . Kita vertus, teisėkūros būdu sukuriama absoliuti dauguma teisės normų , o tai reiškia , kad jos visos yra rašytinio pobūdžio ir formaliai apibrėžtos.

Teisės norma – tai žmonių tarpusavio santykių standartą nustatanti, bendrojo bei viešojo pobūdžio visuotinai privaloma elgesio taisyklė, veikianti kitų teisės normų sistemoje.

Korporacinių normų ir teisės normų santykis pasižymi tam tikra specifika, išskiriančia jas iš jau aptartų

Šių normų elgesio taisyklių turinys, kaip ir visų kitų socialinių normų, sutampa – tai yra žmonių tarpusavio santykiai.

  • Microsoft Word 157 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 66 puslapiai (34247 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ilona
  • Teisės teorijos konspektas (3)
    10 - 2 balsai (-ų)
Teisės teorijos konspektas (3). (2017 m. Lapkričio 13 d.). https://www.mokslobaze.lt/teises-teorijos-konspektas-3.html Peržiūrėta 2018 m. Gruodžio 15 d. 01:42
×